Reklaminis skydelis

Paieška


Draugai

Reklaminis skydelis

Apsilankyk!

Nuorodos

Ar žinojote? Lietuvos rinktinės pergalių kalviai: kurios kartos derlius – didžiausias?



Jaunius Sarapas | DELFI.lt ir Krepsinis.lt

„Mūsų tikslas iš vienos kartos užauginti 1-2 vyrų rinktinės narius. Pasižiūrėkite į Lietuvos vyrų rinktinės sudėtį ir pamatysite, kuri amžiaus grupė buvo derlingiausia", – viename interviu Krepšinis.lt pasiūlė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis direktorius Mindaugas Špokas. Šalies Nepriklausomybės atkūrimo 27-ųjų metinių proga nusprendėme pasižvalgyti po istorijos metraščius ir atsakyti į šį klausimą.

Nuo 1992 iki 2016 metų Lietuvos rinktinės marškinėlius Europos ir pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse (neskaičiuojant kvalifikacinių varžybų) iš viso vilkėjo 70 krepšininkų iš lygiai 30-ies skirtingų amžiaus grupių. Iš visų rinktinėje žaidusių krepšininkų anksčiausiai gimė Sergejus Jovaiša (1954), vėliausiai – Domantas Sabonis (1996).

Daugiausiai jų – po keturis – atkeliavo iš septynių amžiaus grupių, gimusių 1971, 1976, 1979, 1982, 1984, 1985 ir 1986 metais. Iš pastarųjų trijų kartų net penki žaidėjai gynė Lietuvos garbę Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse – tai Mantas Kalnietis, Renaldas Seibutis, Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas ir Antanas Kavaliauskas.

Iš „auksine“ vadintos 1992 metų gimimo rinktinės vyrų nacionalinėje komandoje iki šiol išvydome vienintelį Joną Valančiūną, o iš pora metų jaunesnių vaikinų, kurie taip pat nuskynė nemažai pergalių tarptautinėse arenose – du: Luką Lekavičių ir Marių Grigonį.



Tačiau ne visi krepšininkai rinktinėje užsibūdavo ilgai – kai kurie šansą apsivilkti marškinėlius su užrašu „Lietuva“ gavo tik po kartą karjeroje. Tarp tokių krepšininkų – ir S. Jovaiša, Romanas Brazdauskis, Andrius Giedraitis, Artūras Jomantas , Martynas Andriuškevičius, Artūras Milaknis, Martynas Gecevičius, Deividas Gailius ar Šarūnas Vasiliauskas.

O štai į daugiausiai čempionatų vykusių žaidėjų sąraše nepralenkiamas yra po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių karjerą rinktinėje baigti nusprendęs Robertas Javtokas – jis Lietuvai atstovavo net 12-oje tarptautinių turnyrų.

Už centro nugaros rikiuojasi dabartinis jo treneris Kauno „Žalgirio“ klube Šarūnas Jasikevičius (11), Kšyštofas Lavrinovičius (10), Saulius Štombergas (9), Simas Jasaitis (9), P. Jankūnas (9) ir J. Mačiulis (9).

Žvelgiant į amžiaus grupių kategoriją, tai jos viršūnę okupavo 1979 ir 1985 metų gimimo kartos: pirmai atstovauja abu broliai Lavrinovičiai, Mindaugas Lukauskis ir Marijonas Petravičius, o antrajai – Linas Kleiza, J. Mačiulis, R. Seibutis ir A. Jomantas.





Kad Lietuvos krepšinio istorijoje būta daug skambių pergalių iliustruoja faktas, jog iš 70 krepšininkų vos 14 savo kolekcijoje neturi nė vieno medalio, iškovoto su šalies rinktine.

„Nelaimėliais“ save vadinti gali tik Kęstutis Šeštokas, Andrius Jurkūnas, Vidas Ginevičius, Mindaugas Lukauskis, Marijonas Petravičius, Andrius Mažutis, Simonas Serapinas, Darius Šilinskis, Marius Prekevičius, A. Jomantas, Š. Vasiliauskas, Adas Juškevičius, Vaidas Kariniauskas ir Marius Grigonis. Tiesa, pastarieji keturi dar turi laiko šią tuštumą užpildyti.

Visų spalvų medaliais pasigirti gali tik du lietuviai: K. Lavrinovičius yra laimėjęs Europos čempionatų auksą (2003 m.), sidabrą (2013 m.) ir bronzą (2007 m.), o Saulius Štombergas – Europos čempionato auksą (2003 m.) ir sidabrą (1995 m.) bei dvi olimpines bronzas (1996 ir 2000 m.).

Be Sauliaus keturis medalius savo trofėjų lentynoje turi dar trys žaidėjai: Gintaras Einikis (trys bronzos ir sidabras), R. Javtokas ir J. Mačiulis (abu – po dvi bronzas ir du sidabrus). Į „trejetukininkų“ gretas patenka dar 12 lietuvių, tarp kurių ir tokios legendos kaip Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Artūras Karnišovas ar Š. Jasikevičius.

O štai jeigu visi sudėtų savo medalius į krūvą, tai didžiausią sudarytų 1985 metais gimusių žaidėjų apdovanojimai: J. Mačiulis, L. Kleiza ir R. Seibutis jų kartu iš viso iškovojo net 10. Dviem mažiau laimėjo 1973-iųjų karta (S. Štombergas, E. Žukauskas, A. Giedraitis).





Didžiausią indėlį į Lietuvos rinktinės žaidimą finaliniuose olimpinių žaidynių ir pasaulio bei Europos čempionatų etapuose įnešė A. Karnišovas, šešiuose turnyruose iš viso surinkęs 820 taškų.

Arčiausiai rekordinio pasiekimo liko Š. Jasikevičius, per 11 čempionatų į varžovų krepšį įmetęs keturiais taškais mažiau – 814. Aštunto šimtuko ribos kol kas dar nėra perlipęs nė vienas krepšininkas, o arčiausiai jos – jau porą metų dėl kelio problemų neberungtyniaujantis L. Kleiza (707).

Iš vis dar žaidžiančių krepšininkų A. Karnišovą pralenkti gali Mantas Kalnietis, šiuo metu su 655 taškais užimantis penktą vietą. Iš jaunosios kartos žaidėjų didžiausiu indėliu pasigirti gali vienintelis J. Valančiūnas. 24-erių metų centras rinktinės marškinėlius vilkėjo jau šešiuose turnyruose ir yra pelnęs 478 taškus.

Taškų nepelniusių žaidėjų nacionalinės komandos istorijoje nėra, o mažiausiai jų surinko Darius Šilinskis, 2005 metų Europos čempionate žaidęs vos vieną mačą – į bulgarų krepšį per 2 minutes atliko vienintelį dvitaškį metimą, kuris buvo taiklus.

10 taškų ribos peržengti nepavyko dar devyniems lietuviams: M. Prekevičius ir Darius Dimavičius pelnė po 4, L. Lekavičius – 5, K. Šeštokas ir S. Serapinas – po 6, A. Pazdrazdis ir M. Andriuškevičius – po 7, R. Brazdauskis ir D. Gailius – po 8 taškus.

Amžiaus grupių kategorijoje vėl sau lygių neturi 1985-aisiais gimę žaidėjai – L. Kleiza, J. Mačiulis, R. Seibutis ir A. Jomantas kartu sudėjus yra surinkę net 1603 taškus. Antroje vietoje – 1978-ųjų karta karta su R. Šiškausku ir D. Songaila priešakyje (1196 tšk.), trečioje – 1979-aisiais gimę žaidėjai, kuriuos į viršūnę ištempė Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai (1089).





Taigi, kurios kartos derlius rinktinėje buvo didžiausias? Žvelgiant į šias statiskos grafas, akivaizdu, kad tai – 1985 metais gimę žaidėjai, kurie visose kategorijose arba dominuoja, arba dalijasi pirmąją vietą.

Tiesa, išlygą būtų galima padaryti 1964-ųjų kartai, kuriai priklauso abu legendiniai Lietuvos krepšininkai A. Sabonis ir Š. Marčiulionis. Jie su Lietuvos rinktinės marškinėliais debiutavo būdami 28-erių (Arvydui trūko kelių mėnesių), o iki tol link titulų vedė SSRS komandą. Sabas per šešis čempionatus pelnė net 661 tašką, o Marčėla – 360 per tris turnyrus.

Iš jaunosios kartos daugiausiai galimybių pagerinti visus šiuos rekordus turi J. Valančiūnas. Tiesa, ar jis sulauks pagalbininkų iš 1992-ųjų rinktinės – lieka klausimas.



alt








Jaunius Sarapas | DELFI.lt ir Krepsinis.lt

alt


Reklama


Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama


Reklaminis skydelis

Reklama