Reklaminis skydelis

Paieška


Draugai

Reklaminis skydelis

Apsilankyk!

Nuorodos

R. Kurtinaitis apie slovėnų triumfą: jie įrodė, kad nugalėti padeda noras, energija ir širdis



Atsakymų, kodėl sekmadienį Europos vyrų krepšinio čempionate triumfavo Slovėnija, treneris Rimas Kurtinaitis ilgai neieškojo. „Visi matėme, kaip finalo pabaigoje slovėnų lyderis Goranas Dragičius jau nebepaėjo, kojos kliuvo už linijos. Kai valstybė maža, aikštelėje turi atiduoti visą širdį. Štai ir visi atsakymai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė specialistas.

Jis pabrėžė, jog labai svarbus dalykas siekiant tikslo yra motyvacija. „Pamenu, Atlantos olimpiadoje antras rungtynes pralaimėjome Argentinai. Visi Lietuvos laikraščiai mus buvo jau sušaudę. Arvydas Sabonis sakė: „Jei nelaimėsime medalių, negrįšime.“ Tai mums buvo motyvacija“, – teigė pašnekovas. Jis pridūrė, jog Lietuvos rinktinei iki geresnio pasirodymo šių metų Europos čempionate pritrūko meilės tėvynei.



G. Dragičius pasinaudojo paskutine galimybe

Per 26 nepriklausomybės metus Slovėnija nebuvo iškovojusi medalių svarbiausiose krepšinio varžybose, tačiau rugsėjo 17-osios vakaras Turkijos mieste Stambule jai tapo auksinis. „EuroBasket 2017“ finale Igorio Kokoškovo treniruojami Slovėnijos krepšininkai 93:85 nugalėjo Serbijos rinktinę. Įspūdingą pasirodymą finalo rungtynėse surengė naudingiausiu žaidėju paskelbtas G. Dragičius.

Slovėnas surinko 35 taškus, iš kurių 26 – pirmoje susitikimo pusėje. G. Dragičius taip pat atkovojo 7 kamuolius ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus. Lemiamomis finalo akimirkomis slovėnai rungtyniavo be savo jaunosios žvaigždės Lukos Dončičiaus. Trečio kėlinio pabaigoje jis patyrė čiurnos traumą ir ant atsarginių suoliuko finalo pabaigą stebėjo šluostydamasis ašaras. Iki tol L. Dončičius buvo spėjęs pelnyti 8 taškus ir atkovoti 7 kamuolius.

„Viskas gerai. Tai tik kulkšnies trauma. Po poros savaičių būsiu pasirengęs žaisti, – po apdovanojimų ceremonijos kalbėjo L. Dončičius. – Negalėjau padėti savo komandos draugams, bet jiems to, atrodo, ir neprireikė. Jie nugalėjo labai kietą varžovą – Serbiją. Didžiuojuosi jais ir trenerių štabu. Negaliu patikėti, kad laimėjome žemyno čempionatą. Mes tai padarėme! Pirmąkart istorijoje – mes čempionai. Manau, oro uoste mūsų lauks visa šalis.“

Slovėnų didvyris G. Dragičius žurnalistams pabrėžė, jog L. Dončičius po kelerių metų bus geriausias Europos žaidėjas. „Jis gimė laimėti. Aš nejuokauju. Įsiminkite mano žodžius – jis bus vienas geriausių pasaulyje“, – aštuoniolikmečio Lukos ateitį piešė G. Dragičius.

Negalėdamas atsidžiaugti tokiu įspūdingu triumfu, G. Dragičius teigė, jog pačiam tai buvo paskutinė galimybė, nes greičiausiai baigsiąs karjerą rinktinėje.

„EuroBasket 2017“ auksas – didžiausias laimėjimas per mano karjerą, – tvirtino naudingiausias Europos čempionato žaidėjas. – Iki šiol laukiu NBA čempiono žiedo, o Europos čempionatas – visai kas kita. Džiaugiuosi galėdamas ką nors padovanoti slovėnų sirgaliams.

Finale komandos draugai padėjo man taip gerai žaisti. Ir, žinoma, treneriai. Visi didieji krepšininkai iškyla trenerių dėka. Mes visada svajojome lipti ant pjedestalo. Man tai buvo paskutinė galimybė, nes greičiausiai baigsiu karjerą rinktinėje. Šis mėnuo buvo neįtikėtinas, fantastiškas.“

Į simbolinį čempionato penketuką išrinktas serbų lyderis Bogdanas Bogdanovičius pripažino, jog slovėnai pademonstravo fenomenalų krepšinį. „Sunku kalbėti po pralaimėjimo, nors sidabras – tai sėkmė, – sakė Serbijos rinktinės gynėjas. – Tačiau apmaudu, kad likome per žingsnį nuo pergalės. Vieną kartą mes ateisime iki aukso.“

Europos čempionatą slovėnai baigė laimėdami visas devynerias rungtynes. Pastarąjį kartą iki čempionės titulo be pralaimėjimo pavyko nužygiuoti Antano Sireikos treniruojamai Lietuvos rinktinei – 2003-iųjų žemyno pirmenybėse ji laimėjo visus 6 susitikimus.

Stipriausia Europos krepšinio rinktine Slovėnija galės vadintis net ketverius metus, nes kitos žemyno pirmenybės vyks tik 2021-aisiais.

Geriausias pavyzdys Europai

– Kurią komandą palaikėte finale? – „Lietuvos žinios“ pasiteiravo Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerio Rimo Kurtinaičio.

– Visą laiką žavėjausi slovėnų energija. Žinau Slovėnijos dydį, tradicijas, nes ne kartą teko ten stovyklauti su Maskvos srities „Chimki“ komanda. Turiu daug draugų iš Slovėnijos. Ir žinau, kaip jiems svarbu save parodyti. Apskritai visoms mažoms valstybėms tai labai svarbu. Džiaugiuosi, kad į kiekvienas rungtynes slovėnai įdėjo širdis ir 150 proc. savo galimybių. Slovėnijos rinktinė neturėjo daug pajėgių žaidėjų, tačiau viską vainikavo pergale. Tai dar kartą įrodo, kad nugalėti padeda noras, energija ir širdis.

Visą čempionatą slovėnai žaidė šešiais septyniais krepšininkais, treneris juos rotavo, kiek galėjo. Finalo pabaigoje abu komandos lyderiai sėdėjo ant suolo – L. Dončičius dėl traumos, G. Dragičius – dėl nuovargio. Matėme, kaip jis mėšlungio sutrauktomis kojomis ir iš nuovargio kliuvinėjo už linijos. Nuo suolelio pakilę žaidėjai išsprendė lyderių netekties problemą. Tai parodo, kad laimėti padeda ne tiek techninis arsenalas ar talentas, o noras, užsispyrimas. Slovėnijos pergalė – geriausias pavyzdys visai Europai.



Tačiau serbai taip pat ne iš kelmo spirti.

– Serbija paliko labai gerą įspūdį. B. Bogdanovičius ne bėgiojo ir mėtė, o rungtyniavo solidžiai, viską darė racionaliai. Aikštelėje praleisdavo daug laiko, nuovargis irgi pasireiškė, tik kitaip – pora netaiklių metimų susitikimo pabaigoje. B. Bogdanovičių seku penkerius metus – jis labai patobulėjo. Gerų žodžių serbai nusipelno ir už savo charakterį. Jau atrodė, kad viskas gali pakrypti slovėnų naudai, bet serbai sugebėjo varžovų nepaleisti – kantriai, po taškelį, užsispyrusiai grįžo į žaidimą. Finalas buvo labai geras.

Žinoma, geriausia būtų finalas tarp latvių ir lietuvių. Bet šiame čempionate norėjosi slovėnų ir latvių finalo. O jie tarpusavyje susitiko ketvirtfinalyje. Buvo labai gražios rungtynės. Dabar dominuoja būtent šių rinktinių demonstruojamas krepšinio stilius: greitas, agresyvus, taiklus, be superstrategijų. Viskas paremta greičiu ir individualiu meistriškumu. Čempionate buvo ir daugiau komandų, kurios atrodė gražiai.

Ko, jūsų manymu, pritrūko Lietuvos rinktinei?

– Žaidžiant atkrintamąsias varžybas kartais užtenka ir vienos minutės, kad niekur nenukeliautumei. Mūsų rinktinė žaidė neblogai. Įvyko tai, kas buvo ir prieš čempionatą, – vieną dieną laimime, kitą – pralaimime. Pirmas čempionato rungtynes pralaimėjome Gruzijai, paskui kelerias rungtynes sužaidėme neblogai, o atėjus atsakingiausiam metui vėl pralaimėjome. Nežinau, gal Lietuvos krepšinio federacija turėtų pateikti išvadas. Vis paskaitau – buvo planas. Net A. Sabonis sako, kad buvo planas, bet jis neįvyko. Koks tas planas, man, treneriui, būtų įdomu sužinoti. Manau, Lietuvos rinktinės žaidėjams pritrūko meilės tėvynei.



alt








Saulius Ramoška | Lietuvos žinios



Reklama


Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama


Reklaminis skydelis

Reklama