Reklaminis skydelis

Paieška


Draugai

Reklaminis skydelis

Apsilankyk!

Nuorodos

Triumfas Eurolygoje: žalgiriečiai prisimena 1999-ųjų „kosmosą“ ir tiki šansais tai pakartoti (VIDEO)



Kauno „Žalgiriui“ ir visai Lietuvai laukiant lemtingo Eurolygos pusfinalio mačo Belgrade, auksinės Kauno klubo pergalės 1999-ųjų Eurolygos finale kalviai su LRT.lt pasidalijo, kaip jie prisimena tuometę komandą, emocijas laimėjus auksą ir „kosmosui“ prilygstančias sutiktuves. Tuomečiai čempionai tikina suprantantys dabartinio „Žalgirio“ varžovų pajėgumą, tačiau teigia, kad neturėtume bijoti galvoti apie sėkmę – galima realiai mąstyti ir apie lipimą ant aukščiausios pakylos.



Tuomečio „Žalgirio“ žaidėjai Dainius Adomaitis, Darius Maskoliūnas, Mindaugas Žukauskas, Tomas Masiulis ir vyr. trenerio asistentas Algirdas Brazys teigia ir dabar, prabėgus beveik 20 metų, gerai prisimenantys debiutinį sezoną Eurolygoje ir saldų jo finišą Miunchene, kai pusfinalyje buvo nukauta Pirėjo „Olympiakos“ (87:71), o finale nukarūnuota tuomet vieną didžiausių biudžetų Europoje turėjusi Bolonijos „Kinder“ (82:74).

„Visiems, kurie buvome toje komandoje Miunchene, tai buvo pirmiausia nauja patirtis, ir tik praėjus kažkiek metų atėjo supratimas, ką pasiekėme. Tuo metu tai buvo visiška euforija“, – sako D. Adomaitis, šiuo metu treniruojantis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.

„Prisiminimai patys maloniausi. Neeilinis įvykis. Viena didžiausių klubinio krepšinio pergalių, kuri davė ir nemažą postūmį asmeninei karjerai“, – prisimena T. Masiulis,  „Žalgirio“ dublerių komandos treneris, taip pat treniruojantis Lietuvos studentų krepšinio rinktinę.

„Didelis džiaugsmas, šventė, superinis sezonas, be proto daug žmonių pasitikime, visi pagerbimai, kurie gal kiek ir pabodę buvo, bet iš tikrųjų buvo didžiulė euforija“, – sako tuometis „Žalgirio“ kapitonas D. Maskoliūnas, dabar klube asistuojantis Šarūnui Jasikevičiui.

1999-ųjų „Žalgirio“ vyr. trenerio Jono Kazlausko asistentas A. Brazys prisimena, kad, nors pirmame to Eurolygos sezone mače su Stambulo „Fenerbahče“ teko nusvilti, vėliau „Žalgiris“ tapo savotiškais Turkijos čempionais.

„Iki kol patekome į finalo ketvertą, praktiškai tapome Turkijos čempionais, nes įveikėm eilę turkų komandų – „Fenerbahče“, „Ulker“ ir „Efes Pilsen“. <...> Beje, ketvirtfinalyje žaidėm su „Efes Pilsen“, o „Efes Pilsen“ alus tuo metu buvo pagrindinis Eurolygos rėmėjas. Jų nepatekimas į finalinį ketvertą būtų buvęs netikėtumas, tai buvo šiokia tokia baimė, kaip viskas baigsis. Bet įveikėm ir juos“, – pasakoja treneris.





„Šiurpas“, „kosmosas“ ir palyginimas su popiežiaus vizitu

Kaip neabejotinai vieną įsimintiniausių dalykų laimėjus taurę tuomečiai žalgiriečiai prisimena kone popiežiaus apsilankymą šalyje priminusį įspūdingą pasitikimą Kaune.

„Krepšinio pergales lietuviai moka švęsti. Atsimenu pilnas gatves, nuo pat oro uosto iki Kauno centro. Važiavom gyvu tuneliu, žmonės ant namų sulipę mojavo. Ir visa tai vyko vidury savaitės. Viskas taip, kaip kad vyksta, kai laimi NBA, Ispanijoje, tas pats vyko ir Lietuvoje. Kažkas nerealaus. Iš tikrųjų buvo kosmosas“, – sako M. Žukauskas, šiuo metu dirbantis „Šiaulių“ krepšinio klubo direktoriumi.

„Tie įspūdžiai, besileidžiant į Kauną lėktuvu, kai pamatai, kokia žmonių minia laukia oro uoste, ir vėliau vaizdas iš oro uosto važiuojant, kai žmonės stovi šalia kelio ir sveikina – tai kažkas, ko žodžiais negali papasakoti. Primena jausmą, kai šiurpas eina per nugarą“, – tikina D. Adomaitis.

„Priminė, kai laimėjome taurę 1998 metais ir netgi laikus, kai dar pats žaidžiau, kai su CSKA kovėmės. Pamenu, kai grįžtant mažu lėktuviuku į Kauno Aleksoto oro uostą dėl žmonių kiekio net nebūdavo vietos, kur leistis, ir teko tūpti ant atsarginio tako. Pamenu, kai Kaune buvo popiežius, kai buvo savotiškas stebuklas, gatvėse visi laukė, kol pravažiuos jo automobilis. Tai sutiktuvės 1999-aisiais kažką tokio priminė“, – su šypsena prisimena A. Brazys.

1999 m. Eurolygoje triumfavę žalgiriečiai nepabijojo pergalės paminėti originaliai – tada dauguma jų nusirėžė plaukus. Naujas šukuosenas sirgaliai pamatė krepšininkams atskridus į Kauną.

„Vienas iniciatorių buvau aš, prisidėjo ir mano žmona. Visokiausių nesąmonių prisigalvodavom. Tai buvo fun. Neseniai keletą nuotraukų pamačiau iš to meto, tikrai buvo linksma prisiminti“, – pasakoja D. Adomaitis.

M. Žukauskas juokauja, kad lemtingų rungtynių ir sutiktuvių įrašą matė jau seniai, bet namie turi archyvą, kuris tam tikrais atvejais labai praverčia.

„Kai kartais tenka pasiginčyti, kiek kas taškų per tas rungtynes įmetė, tada reikia tą archyvą atsiversti ir pažiūrėti. Manęs klausia, kiek aš įmečiau, bet aš pats net neatsimenu“, – su šypsena prisimena krepšininkas.

„Juodasis arkliukas“

Senojo „Žalgirio komandos nariai prisimena, kad tuo metu ekspertai Kauno ekipai daug nežadėjo, nors klubas ir buvo ką tik iškovojęs Europos taurių laimėtojų taurę (vėliau žinomą kaip Saportos taurę).

„Faktas, kad mes buvome išsišokėliai, Eurolygos atradimas, komanda, pirmus metus žaidžianti Eurolygoje, o einanti iki pat finalo. Niekas nelaukė, visi buvo nustebę“, – prisimena D. Maskoliūnas.

„Tada ekspertai prognozavo, kad esame turnyro „juodasis arkliukas“. Patys gerai supratome, kad nesame favoritai, esame tie, kuriems reikės įrodyti, kad ne per klaidą ten patekome. <...> Didžiausias nuopelnas buvo trenerių, kad sugebėjo išlaikyti tą tikėjimą viso sezono metu“, – sako D. Adomaitis.



Alkis ir viena geriausių „rūbinių“

Kodėl žalgiriečius tada lydėjo sėkmė? Anot komandos narių, buvo surinkta galinga lietuvių ir NBA patirties turinčių legionierių kompanija (tam, aišku, padėjo ir NBA „lokautas“), be to, daugelis žaidėjų dar nebuvo iškovoję didelių pergalių.

„Pagrindinis dalykas – visi buvo alkani, tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. Buvom alkani pergalių ir noro kažką įrodyti. Tai buvo didžiausia persvara prieš kitas komandas, kurios jau buvo ir finalo ketverte žaidusios, ir laimėjusios Eurolygą“, – sako D. Adomaitis.

„Mūsų grupė buvo jauna, talentinga, ambicinga, su nuostabiu treneriu priešaky. Visi kažko norėjom, nebuvo niekas kažko pasiekę. Kaip komanda kovojom kiekvienose rungtynėse ir sezono pabaigoje gavom labai saldų atpildą“, – prisimena M. Žukauskas.

Kalbėdamas apie komandos mikroklimatą, D. Adomaitis pabrėžia, kad tai buvo viena geriausių „rūbinių“ ir atmosferų per visą jo karjerą, o ryšys išliko ir žaidėjams palikus komandą.

„Nekildavo jokių klausimų, ką po rungtynių darysime – visi važiuodavo kartu su šeimomis vakarieniauti, kartais po geresnės pergalės ir ilgiau pasisėdėti. Visi buvome geriausi draugai, ryšį palaikome iki dabar. <...> Teko ir su George`u (Jiri Zideku) susitikti, bendrauti įvairiais klausimais. Su Anthony (Bowie) neteko vėliau bendrauti, o su Tayusu (Edney) ryšys yra – jis dirba NCAA, bendravome apie tam tikrus žaidėjus“, – pasakoja D. Adomaitis.



Senojo ir naujojo „Žalgirio“ panašumai

Lygindami tuometį ir šių dienų „Žalgirį“, tuomečiai Eurolygos čempionai pažymi, kad dabar matome gerokai dinamiškesnį krepšinį.

„Didžiausias skirtumas – šis „Žalgiris“ yra žymiai dinamiškesnis, greitesnis, nei buvome mes. Nors, aišku, tada turėjom Tyusą Edney, kuris tuo metu buvo greičiausias įžaidėjas Europoje – žaidėme turbūt greičiausią krepšinį Europoje“, –  sako D. Adomaitis.

„Per 20 metų krepšinis labai pasikeitė – žengė didelį žingsnį į priekį, ir taktiškai, ir fiziškai. <...> Pradžioje sezono sakiau, kad nežinau, kas bus iš šios komandos. Sezono pradžioje žvaigždžių nebuvo ir dabar nėra, bet galima sakyti, kad visa komanda – kaip žvaigždė“, – sako A. Brazys.

D. Maskoliūnas ir T. Masiulis pažymi, kad, skirtingai nei 1999-aisiais, dabar Kauno klubo sėkmė nebėra visiškas netikėtumas, o, kalbant apie panašumus, verta išskirti panašią atmosferą ir J. Kazlausko bei Š. Jasikevičiaus ambicingumą.

„Treneriai jauni, ambicingi, abu tikri strategai, taktikai. Be to, komanda ir dabar, ir tada buvo draugiška. Visi tą pabrėžia. Nėra individualistų, visi dirba komandos labui. Be to, klubo vadovybė sudaro geras sąlygas, tada taip pat buvo. Tikrai yra nemažai panašumų“, – sako T. Masiulis.

Geriausias Europos strategas

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairininkas D. Adomaitis pripažįsta – sekdami Š. Jasikevičiaus vadovavimą stebime geriausio šio Eurolygos sezono trenerį.

„Visiškai jokių abejonių nekyla. Manau, kad tai žmogus, kuris bus ateity arba geriausias, arba vienas geriausių trenerių Europoje. <...> Šaro didelis privalumas – jis yra daug kartų žaidęs, daug kartų rengęsis finaliniam ketvertui. Tai yra didelė persvara“, – sako D. Adomaitis.

Apie Šaro fenomenalumą kalbantis A. Brazys išskiria ir vyr. trenerį supančius žmones.

„Norėčiau paminėti trenerių štabą. Norint tai pasiekti, maksimaliai dirbti turi visas trenerių štabas. Taip buvo ir prieš 20 metų. Viskas buvo pajungta, pradedant miesto vadovybe, klubo darbuotojais. Galbūt kartais per mažai vertiname tuos žmones, kurie supa Jasikevičių“, – sako A. Brazys.



D. Adomaitis: tikiu, kad „Žalgiris“ laimės Eurolygą

Gegužės 18 d. vyksiančiame pusfinalyje kauniečių laukia solidus varžovas – čempionų titulą ginantis Stambulo „Fenerbahče“ klubas. Tuomečiai „Žalgirio“ žaidėjai pažymi, kad silpnų šios ekipos vietų rasti sunku, bet šansų laimėti tikrai yra. Galbūt šiek tiek padės ir tai, kad mūsiškiai nelaikomi favoritais.

„Gali būti komandos ir su didesniais biudžetais, ir brangesniais žaidėjas, ir su turtinga istorija. Bet tai bus tik vienos rungtynės, 40 minučių. Šansai – „50 ant 50“, bet aš tikiu, kad „Žalgiris“ laimės Eurolygą“, – teigia D. Adomaitis.

„Tikiu, kad susitvarkysim su emocijomis, spaudimu, nors visi žaidėjai pirmąkart bus finalo ketverte, tik mes, treneriai, jau esam ten buvę. Lengva nebus, bet, girdėjau, daug sirgalių atvažiuoja. Turkų bus daugiau, bet gal mūsiškiai susitelks ir jų palaikymas padės laimėti pusfinalyje“, – sako D. Maskoliūnas.

„Prognozuoti nenoriu, nes esu „Žalgirio“ sirgalius, noriu maksimumo. Prognozė gali neatitikti realybės – pasakysiu, kad bus pirmi, tai tik dėl to, kad noriu to“, – pripažįsta M. Žukauskas.

„Yra didelės galimybės užsikabinti ir eiti toli. Aišku, niekad negali nuvertinti čempionų. Tas pats branduolys, treneris. Bet tikrai bus smagu, visa Europa laukia šios dvikovos, laukia dviejų strategų susitikimo ir nori pažiūrėti, kas ką paruošęs“, – pažymi T. Masiulis.

„Tai, ką jie šiandien rodo, yra neįtikėtina, todėl tikrai nesame patys silpniausi šiame ketverte. Labai realiai galime pagalvoti apie pirmą vietą“, – tikina A. Brazys, pridurdamas, kad net ir pralaimėjimo atveju bus galima kalbėti, kad šį sezoną „Žalgiris“ sukūrė savotišką pasaką.





alt












Donatas Rinkevičius, LRT.lt



Reklama

Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama


Reklaminis skydelis

Reklama