Reklaminis skydelis

Paieška


Draugai

Reklaminis skydelis

Apsilankyk!

Nuorodos

„Viskas prieš akis“: A. Pilauskas apie karjeros pradžią, netolimą ateitį ir trenerius padariusius didžiausią įtaką jo karjerai



Pristatome naują BasketZone.lt rubriką - „Viskas prieš akis". Šio projekto tikslas įtraukti kuo daugiau jaunų, perspektyvių Lietuvos žaidėjų ir tuo pakelti krepšinio gerbėjų susidomėjimą ateities kartos atstovais. Kiekvieną savaitę pateiksime naują, įdomų interviu su vis nauju pašnekovu.

Pirmasis rubrikos „Viskas prieš akis" interviu su jaunuoju Vilniaus „Perlo" atakų organizatoriumi Aisčiu Pilausku. Devyniolikmetis įžaidėjas per savo karjerą turėjo galimybę savo jėgas išbandyti aukščiausiame Lietuvos krepšio lygyje – LKL, vilkėdamas Vilniaus „Lietuvos ryto" marškinėlius. A. Pilauskas praėjusio sezono viduryje nusitraukė kryžminius raiščius, o tai jaunąjį talentą atitraukė nuo krepšinio iki pat sezono pabaigos. Dabar „Perlo" gynėjas rungtyniauja NKL lygoje ir stengiasi atgauti formą, kurią prarado kol gydėsi patirtą traumą. Apie krepšininko karjeros pradžią, pastangas sugrįžti į optimalią formą ir kita – pirmajame „Viskas prieš akis" interviu.



- Papasakok apie profesionalios karjeros pradžią. Kas paskatino pasirinkti krepšinį?
- Profesionali karjera prasidėjo prieš dvejus metus, kuomet pasirašiau sutartį su Vilniaus „Lietuvos rytu". Na, o krepšinį nuo mažens įskiepijo tėvai. Iš tikrųjų lankyti krepšinio treniruotes iš pradžių man nepatiko, tačiau laikui bėgant pamilau krepšinį ir tai tapo mano aistra.

- Kada pirmą kartą pagalvojai, kad gali tapti profesionaliu krepšininku?
- Jei atvirai tai nuo pat vaikystės visiems sakiau, kad tapsiu krepšininku. Taigi laikui bėgant reikėjo atsakyti už savo žodžius. O jei rimčiau, tai buvo ir tebėra mano tikslas. Turbūt po aštuoniolikmečių rinktinės jau taip tikrai pradėjo kristalizuotis profesionalios karjeros galimybės.

- Visi vaikai yra kultivavę vieną ar kitą sporto šaką, tačiau laikui bėgant treniruotės jiems pabosta ir jie jas meta. Ar pačiam nebuvo noro visko atsisakyti?
- Kaip sakiau ankščiau, įsimylėjau krepšinį vaikystėje ir tai tapo tokia didžiule aistra, kad sekdavosi ar nesisekdavo vistiek norėjau eiti į treniruotes, tobulėti ir žaisti. Gal sunkesnis periodas buvo po pirmos kelio traumos, tada buvo minčių atsisakyti krepšinio.

- Kokios tavo kaip krepšininko silpnosios pusės?
- Kaip įžaidėjas turiu geriau skaityti žaidimą. Žaidžiu daug „pikenrolų" ir dažnai priimu ne pačius geriausius sprendimus. Taip pat po antros kelio operacijos jaučiuosi mažiau užtikrintas gynyboje. Savaime aišku, metimą tobulinti irgi reikia visada.

- Iš kurio trenerio pasisėmei daugiausiai patirties ir kuris treneris padarė didžiausią įtaką tavo karjerai?
- Turbūt tai būtų Edvinas Justa ir Arvydas Gronskis. Treneris E. Justa mane treniravo ilgą laiką, kai buvau mokyklinio amžiaus. Jis daug dirbdavo su manimi individualiai bei suteikė labai daug pasitikėjimo savimi. Pas trenerį A. Gronskį žaidžiu jau trečius metus. Jis man labai padėjo adaptuotis nuo vaikų krepšinio į vyrų krepšinį. Esu labai dėkingas šiems treneriams.

- Teko rungtyniauti prie Tomo Pačėso. Kaip apibūdintumėte šį griežtą trenerį?
- Jis labai griežtas ir reiklus treneris, turintis didelį autoritetą. Treniruotis pas šį trenerį buvo neįkainojama patirtis.

- Ar turi savo idealą, į kurį bandai lygiuotis?
Man kaip lietuviui įžaidėjui didžiausi idealai - Šarūnas Jasikevičius ir Lukas Lekavičius.

- Kokia didžiausia tavo kaip krepšininko svajonė?
- Jeigu atvirai, mėgstu svajoti tyliai.

- Domiesi kokiu nors sportu be krepšinio?
- Jei kokios įdomesnės varžybos tai įsijungiu UEFA Čempionų lygą.

- Ar dažnai sulauki gerbėjų dėmesio?
- Pasitaiko ir labai malonu, kai taip būna, bet nepasakyčiau, kad dažnai.

- Gal turi kokią pravardę?
- Kai kurie draugai vadina Pilu.

- Mėgstamiausias krepšinio elementas?
- Bet koks gražus rezultatyvus perdavimas.

- Kokia pergalė tau yra pati svarbiausia?
- Turbūt su aštuoniolikmečių rinktine 2015-aisiais metais iškovota Europos čempionato bronza.

- Teko žaisti ir treniruotis su pagrindine „Lietuvos ryto" komanda. Koks jausmas būti su tokio lygio krepšininkais?
- Kai atėjau į pirmą treniruotę, tai buvo kažkas lyg iš sapno. Kiekviena treniruotė buvo vertinga. Matyti iš šalies, kaip dirba tikri profesionalai, kaip jie įsijungia į darbą, kokius sprendimus priima. Tai yra kiekvieno jauno krepšininko siekiamybė.

- Kaip vertini sezono pradžia?
- Akivaizdu, kad blogai. Tikrai žinau, kad galim žaisti geriau kaip komanda. Tikiu, kad ir aš pats galiu žaisti žymiai geriau. Bet šiuo metu yra kaip yra. Viliuosi, kad susitelksim ir pradėsim demonstruoti geresnį krepšinį.

- Kokie komandos tikslai šį sezoną?
- Komandos tikslai yra ugdyti jaunus žaidėjus ir aišku laimėti kuo daugiau varžybų.

- Ką norėtum patobulinti savo žaidime?
- Kaip minėjau ankščiau, norėčiau pagerinti sprendimų priėmimą visose situacijose, gynybą, kamuolio kontrolę, metimą.

- Ar komandoje vyrauja draugiška atmosfera?
- Taip. dauguma pažįstame vienas kitą ne pirmus metus.

- Kuris „Perlo-MRU" krepšininkas yra linkęs daugiausiai papokštauti treniruočių ar kelionių metu?
- Sakyčiau, kad Robertas Keliačius.

- Juokingiausias momentas nutikęs rungtyniaujant "Perlo" komandoje?
- Buvo toks momentas mano pirmojo sezono eigoje. Žaidėme Mažeikiuose, buvo įtemptos rungtynės. Susitikimo pabaigoje sėdėjau ant suolo ir likus minutei man pasigirdo, kad treneris nori mane išleisti į aikštę ir aš nieko nelaukdamas nubėgau pakeisti komandos draugo. Pasirodo treneris nenorėjo manęs išleisti ir gavosi, kad pats išėjau į aikštę. Tada pralaimėjome, bet komandos draugams ir po varžybų buvo juokinga.

- Iš kurio žaidėjo teko daugiausiai pasisemti patirties?
- Pirmąjį sezoną rungtyniavau kartu su Tomu Galecku. Man, kaip ką tik atėjusiam iš vaikų krepšinio buvo naudinga žaisti kartu su juo, jis dažnai duodavo patarimų.

- Kas lėmė, kad karjeros pradžioje pasirinkai savo miesto komandos pasiūlymą, o ne išvykai profesionaliai žaisti kitur?
- Pirma priežastis buvo noras pabaigti mokyklą čia Vilniuje. O šiaip tikrai esu savo miesto patriotas ir žinojau, kad „Perle" turėsiu gerus trenerius. Tai ir lėmė pasirinkimą neišvykti.

- Kokias užduotis, kalbant apie krepšini, esi išsikėlęs netolimai ateičiai?
- Pirmiausia noriu visiškai atgauti formą po kryžminių raiščių operacijos.

- Kokie tavo siekiai ir norai krepšininko karjeroje bendroje perspektyvoje?
- Vėlgi nemėgstu garsiai deklaruoti savo svajonių. Tikiu, kad su sunkiu darbu ir teisingu požiūriu galiu pasiekti daug.

- Praeitą sezoną teko išbandyti savo jėgas pagrindinėje komandoje, tačiau patyręs traumą sezoną užbaigei ant atsarginių žaidėjų suolelio be sportinės aprangos, o šiame sezone šanso nesulaukei. Ar labai nusivylei?
- Ne kiek nusivyliau, kiek užsimotyvavau. Tokie dalykai grūdina sportininką ir tai yra pats didžiausias motyvacijos šaltinis.

- Buvęs komandos draugas Margiris Normantas „Lietuvos ryte" ilgą laiką praleidžia ant atsarginių žaidėjų suolelio. Kaip manai ar tai neturės neigiamos įtakos jo karjerai?
- Faktas, kad jauno žaidėjo tobulėjimui reikia žaidimo minučių. Aš Margiriu tikiu, dvejus metus žaidėme petis į petį, mačiau ir žinau koks jis žaidėjas yra. Manau jis tikrai sulauks savojo šanso.

- Žiniasklaidoje kalbama, kad „Lietuvos rytas" turėtų apsvarstyti galimybę M. Normantą skolinti kitai LKL komandai, kurioje jis gautų daugiau žaidybinio laiko. Ar, tavo nuomone, tai būtų teisingas klubo pasirinkimas?
- Čia iš tikro nebe mano kompetencijai sakyti ar tai būtų teisingas pasirinkimas ar ne.

- Praėjusiais metais užbaigei vidurinę mokyklą, kokie ateities planai? Galbūt jau studijuoji kažkur, arba planuoji studijuoti?
- Šiuo metu niekur nestudijuoju, norėjau laiką skirti tik krepšiniui ir truputi pailsėti nuo mokslų. Tačiau žinant save, tikrai kažkur stosiu. Sunkiausia yra išsirinkti ką studijuoti.



alt






Ainius Strazdas | BasketZone.lt



Reklama


Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama


Reklaminis skydelis

Reklama