Paieška


Draugai

Reklaminis skydelis

Apsilankyk!

Nuorodos

Išskirtinė bjauriojo ančiuko istorija: buvo benamis, svėrė 165 kg, o dabar jis – NCAA žvaigždė (Video)



Krepšinio žvaigždei Calebui Swaniganui iš „Purdue“ universiteto didžiausia pagunda yra sūrio pyragas. „Man sunku atsispirti desertams, – ESPN žurnalistui Myronui Medcalfui prisipažino jis. – Nejaučiu silpnybės bulvių traškučiams, galiu lengvai jų atsisakyti, o štai desertai kartais pakiša koją.“ Antro kurso studentas iš patirties žino, kad vienas desertas nepastebimai virsta dviem, tada trim, kol galiausiai pamatai, kad sukiesi augančio antsvorio karuselėje, kurią sunku sustabdyti. 19-metis vaikinas prisimena, kad vasarą prieš aštuntą klasę jis svėrė daugiau nei 160 kg.

Benamio dalia

Visą savo vaikystę Calebas praleido gyvendamas nestabiliomis sąlygomis įvairiuose būstuose ir benamių prieglaudose tarp Indianapolio ir Jutos, nes jo motina Tanya visomis išgalėmis bandė išgyventi su šešiais vaikais, kol jo tėvas Carlas Swaniganas vyresnysis kovojo su priklausomybe kvaišalams. Kadangi šeima negalėjo sau leisti kokybiškų maisto produktų, Calebo santykis su maistu tapo itin iškreiptas: valgė saldintus sausus pusryčius, ledus, picas.

„Iš pradžių atrodo, kad tik šiek tiek priaugai svorio, todėl nieko baisaus, bet galiausiai kilogramai ima kauptis, – pasakojo jis. – Nuo vieno nesveiko užkandžio nemirsite, bet jei tų užkandžių trys ar keturi iš eilės, tai jau pradeda atsiliepti kūnui.“

Calebo tėvas nuo diabeto komplikacijų mirė prieš trejus metus – būdamas 50-ies. Jo ūgis buvo 203 cm, svoris siekė beveik 227 kg, o sveikatą pakirto ir daugelį metų vartoti kvaišalai.

Kai tėvas mirė, Calebui tebuvo vos 16 metų. Vaikino santykiai su juo nebuvo labai artimi, bet būtent iš pastarojo vaikas ir paveldėjo polinkį nutukti. Tėvo likimas ištiko ir jaunąjį Calebą, kuris vaikystėje valgydavo viską, kas būdavo po ranka, nes didelio pasirinkimo amerikiečių šeima neturėjo.

„Sveika mityba kainuoja kur kas brangiau nei nesveika, – aiškino C. Swaniganas. – Jei tik galite sau leisti tinkamai maitintis, taip ir darykite. Tačiau finansiškai ne visi tai gali sau leisti.“



2015 metų JAV žemės ūkio departamento duomenimis, blogiausiai maistu aprūpintuose namų ūkiuose gyvena 42,2 mln. žmonių. Šiai kategorijai buvo priskiriama ir Swaniganų šeima. Kai Calebo motina negalėdavo rasti stabilaus būsto, šeimai tekdavo ieškoti lovų benamių prieglaudose.

„Tik tai išgyvenęs, įgyji tokio nuolankumo, kokio kitomis sąlygomis neįgytum“, – prisipažino C. Swaniganas, gyvenęs net penkiose skirtingose benamių prieglaudose.

Swaniganų šeimos gyvenimas buvo nestabilus dėl tėvo nepriklausomybės kvaišalams, kurie kaip reikiant išvedė vyriškį iš doro kelio. Apskritai pirmą kartą į teisėsaugos akiratį Carlas Swaniganas vyresnysis pateko dar būdamas paauglys, o 1995 metais buvo apkaltintas ir suimtas dėl vyro nužudymo narkomanų gūžtoje Salt Leik Sityje. Visgi pritrūkus įrodymų po penkių mėnesių jis buvo išleistas į laisvę.

Sugrįžęs į gyvenimą jis prisipažino kalėjime pažinęs Dievą ir nebejaučiantis potraukio narkotikams. Visgi šie žodžiai darbais nevirto ir Carlas grįžo prie senų įpročių. Likę Calebo šeimos nariai taip pat toli gražu nebuvo pavyzdiniai: net trys šio jaunuolio giminaičiai dar nepasiekę 30-ies turėjo problemų su teisėsauga, o visi broliai ir seserys nebaigė vidurinės mokyklos.



Išgelbėjo brolis

Bet Calebo brolis Carlas Swaniganas jaunesnysis norėjo, kad bent viena atžala pasuktų kitokiu gyvenimo keliu. Vyresnėlio nuogąstavimus dėl Calebo ateities dar labiau sustiprino situacija, kuomet berniukas prieš aštuntą klasę svėrė net 165 kg, kai jo ūgis siekė 188 cm.

Po to, kai jų motina eilinį kartą ieškodama stabilumo nusprendė iš Jutos vykti į Teksasą, brolis paskambino Rooseveltui Barnesui, savo buvusiam treneriui iš Fort Veino, esančio Indianos valstijoje, ir paprašė padėti jaunesnėliui, kurį jau tuomet dėl antsvorio visi vadindavo „Biggie“.

„Mama ruošėsi kraustytis į Hjustoną, todėl supratau, kad tai geriausia proga kažką pakeisti, – prisiminė 12 metų už „Purdue“ universiteto žvaigždę vyresnis Carlas. – „Biggie“ buvo išlepintas, be to, buvo vienintelis, kuris visą laiką gyveno su mama. Žinojau, kad jeigu jis išvyks į Hjustoną, tai tiesiog priaugs dar daugiau svorio.“

Ir R. Barnesas, įtakingas sporto agentas, kurio turtas „Forbes“ duomenimis šiuo metu siekia 14 mln. JAV dolerių, sutiko į savo namus priimti tuomet 13-metį Calebą. Tiesa, su viena sąlyga – vyras berniuką norėjo įsivaikinti.



Nors vyriškio Calebas praktiškai nepažinojo, svajonė turėti stabilų gyvenimą buvo kur kas didesnė nei nerimas. „Vien vidurinių mokyklų lankiau keturias, o pradinių turbūt devynias“, – sunkią vaikystę prisiminė krepšininkas, o paklaustas, kada pirmą kartą pasijuto saugiai, nė nesudvejojęs atsakė: „Kai atvykau gyventi pas Rooseveltą“.

Verta pažymėti, kad brolis, kuris Calebui padėjo iš naujo pamilti gyvenimą, taip pat troško vieną dieną tapti profesionaliu krepšininku, tačiau buvo išmestas iš mokyklos ir nebegalėjo patekti į jokį koledžą. Nors vėliau Carlas jaunesnysis dar bandė mokytis kitose mokyklose, kad galėtų žaisti pirmajame NCAA divizione, visas svajones sužlugdė nemalonus incidentas.

2006 metais draugas jam šovė į veidą – vaikinas neteko dešiniosios akies. Tai Carlui reiškė dar nė neprasidėjusios karjeros pabaigą. Todėl gyvenimo pamoką gavęs brolis nenorėjo, kad savąjį šansą vėjais paleistų ir Calebas.

Tiesa, jau pirmosiomis dienomis R. Barnesas suprato, kad lengva tikrai nebus.

Tapo nauju žmogumi

„Pirmą dieną jam atvykus, aš pasakiau, kad ryte atsikėlęs pavalgytų pusryčius, – prisiminė R. Barnesas. – Kai nusileidau į virtuvę, ant stalo stovėjo didžiulė sausų pusryčių pakuotė, kuri buvo tuščia. Nebebuvo ir kone keturių litrų pieno. Aš paklausiau: „Kas nutiko?“ Jis atsakė: „Jūs man sakėte pavalgyti.“ O aš atsakiau: „Nesakiau, kad suvalgytum visą dėžę.“

R. Barnes, kurį C. Swaniganas vadina tėčiu, nuvedė vaikiną pas kardiologą, kad šis įvertintų, ar jaunuolis sugebės atlaikyti įtemptų treniruočių krūvį. Kai gydytojai sportuoti leido, vyriškis nuvedė Calebą į sporto salę ir sudarė jam treniruočių grafiką.

Ir kad suprastų, jog Calebas gali pasiekti daug, naujajam jo globėjui užteko vos kelių savaičių – vaikis nepraleisdavo nė vienos treniruotės. Nors 165 kg sveriančiam paaugliui iš pradžių reikėjo papildomos minutės ar dviejų kiekvienam pratimui atlikti, jo motyvacija ir požiūris buvo kaip tikro profesionalo.

„Kai esi tinkamos sportinės formos, pratimą gali padaryti per minutę, o tada minutę ilsėtis, – aiškino R. Barnesas. – Bet kai mes tik pradėjome treniruotis, „Biggie“ užtrukdavo 3 minutes ir 50 sekundžių. Visgi didžiausią įspūdį man padarė tai, kad jis nė karto nepasidavė.“



Įvaikinimo procesas užtruko net trejus metus, nes įvaikinimo agentūros darbuotojams ilgai nepavyko rasti Calebo motinos ir tėvo, kad šie pasirašytų reikiamus dokumentus. Be to, R. Bernesui teko įrodyti, kad viengungis sugebės pasirūpinti jaunuoliu – agentūrai jis netgi pateikė parapijos pastoriaus rekomendacinį laišką.

Visgi paties vyriškio darbai kalbėjo patys už save – jis iškart pakeitė Calebo mitybos įpročius: daugiau naminio maisto, mažiau greito maisto ir saldumynų, picos tik retkarčiais, o ir sausų pusryčių – tik dubenėlis, o ne visa dėžutė.

Taip sunkiai dirbdamas ir laikydamasis rėžimo vaikinas virto 118 kg sveriančiu sunkiuoju krašto puolėju, 2015 metais padėjusiu Fort Veino mokyklai laimėti Valstijos titulą. Be to, jis buvo išrinktas geriausiu Indianos metų jaunuoju krepšininku.

Baigęs mokyklą jis įsipareigojo persikelti į Mičigano Valstijos universitetą, tačiau vėliau persigalvojo. „Tiesiog pamaniau, kad man taip bus geriau siekti krepšininko karjeros“, – prisiminė amerikietis, pasirašęs sutartį su Mičigano komandos varžove NCAA čempionato „Big Ten“ konferencijoje – „Boilermakers“ ekipa.



Ant NBA slenksčio

Ir prieš tris dienas C. Swaniganas aikštėje vėl stojo prieš universitetą, su kuriuo susitaręs neištesėjo savo pažado. „Purdue Boilermakers“ rungtynes prieš „Michigan State Spartans“ laimėjo 84:73, o Calebas buvo tiesiog nesustabdomas – per 35 minutes pelnė 27 taškus (5/9 dvit., 3/4 trit., 6/6 baud. met.) ir po krepšiais sugriebė net 17 atšokusių kamuolių.

„Purdue“ universitete kovoti su demonais jam padeda ne tik treneriai, bet ir specialų mitybos planą jam sudarę specialistai, o R. Barneso įdirbis davė saldžių vaisių – antrakursis Calebas yra tikrai NCAA žvaigždė.

Polinkį nutukti turintis antrakursis 206 cm ūgio antrakursis studentas laikydamas kasdienio rėžimo sugeba išlaikyti optimalų 111 kg svorį, o tai jam leidžia tiesiog dominuoti aikštėje: aukštaūgis yra ryškus „Boilermakers“ komandos lyderis, per mačą vidutiniškai renkantis 18,8 taško ir atkovojantis 12,7 kamuolio. Su pastaruoju rezultatu Calebas apskritai yra geriausias visoje JAV studentų krepšinio lygoje.

Tokius skaičius fiksuojantis C. Swaniganas jau yra minimas ir tarp kandidatų patekti į geriausių lygos žaidėjų „All American“ sąrašą, o komanda, kuri šiuo metu žengia ketvirta, turi šansų laimėti „Big Ten“ konferenciją. O toliau – NBA?

„Jeigu pagerins metimą iš šuolio ir gynybą, manau, kad jis turi šansą, – ESPN savo įspūdžiais dalijosi vienas NBA skautas. – Jis puikiai kovoja dėl kamuolių, gali imtis iniciatyvos. Vis dėlto jis kol kas dar labiau žemaūgis centras nei sunkusis krašto puolėjas.“



Prieš šešerius metus apie tokią svajonę Calebas net nebūtų pagalvojęs, tačiau dar ji gali virsti realybe. O kad potencialo šis vaikis turi, galima įžvelgti ir asmeninėje NCAA statistikoje – per metus rezultatyvumas išaugo net 8,6 taško, o atkovotų kamuolių vidurkis – 4,4 per rungtynes.

„Manome, kad galime triumfuoti savo konferencijoje. Nors „Purdue“ komandai to padaryti nepavyko jau seniai, mes tikime tuo“, – kovingumu tryško vaikinas.

C. Swaniganui patekimas į NBA būtų milžiniškas pasiekimas: jis niekada nelankė krepšinio mokyklos, o tuo labiau niekada nemanė, jog jam pavyks įstoti į koledžą. Visgi NBA jį žavėjo. Ypač Kobe Bryantas ir Carmelo Anthony. Ir po pusmečio prie pastarojo jis tikrai jau gali prisijungti – 2017-ųjų naujokų biržoje Calebui šiuo metu prognozuojamas 45-asis šaukimas.

Iš tiesų savo laimę NBA naujokų biržoje C. Swaniganas išbandyti norėjo dar praėjusią vasarą, tačiau lygos vadovai jam dar liepė padirbėti su savo kūnu. Taip, vaikinas jau numetė nemažai svorio, bet dabar jam reikia tinkamai sulipdyti savo kūno formą – kitaip sakant, užsiauginti raumenis.

„Jis tobulino savo kūną, – vasarą Calebo įdėtas pastangas prisiminė „Purdue“ treneris Mattas Painteris. – Jis pagerino metimą, o patobulėjimą parodo ir jo gebėjimas kiekvienose rungtynėse dominuoti po krepšiu.“

„Man labai smagu – esu tobuloje situacijoje. Stengiuosi tuo mėgautis, – atviravo pats krepšininkas. – Praėjusiais metais man visi sakė, kad žaidžiu nepakankamai gerai, todėl dirbau taip sunkiai, kad net nesimėgavau jokiais mane supančiais dalykais. Bet dabar bandau daugiau bendrauti su žmonėmis ir nebūti uždaras.“





alt











DELFI.lt ir Krepsinis.lt

alt


Reklama


Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama


Reklaminis skydelis

Reklama