Paieška


Draugai

Reklaminis skydelis

Apsilankyk!

Nuorodos

„Lietuvos ryto“ pasipiktinimas teisėjais: pagrįsta kritika ar racionalus išskaičiavimas?



Pirmasis šio sezono LKL derbis tarp Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ buvo kaip niekada emocingas.

Rungtynės prasidėjo tūkstantinių sirgalių minių kova tribūnose, o tęsėsi kietu ir bekompromisiu mūšiu aikštelėje.

Emocijų katilas itin užvirė trečiajame kėlinyje, kai, susikibus Loukui Mavrokefalidžiui ir Brandonui Daviesui, „Lietuvos ryto“ aukštaūgis aikštę paliko pradrėkstu ir kruvinu veidu.



Vos po kelių minučių įvykių epicentre jau atsidūrė ekipų gynėjai, kai Vasilje Micičius sugriebė ne tik kamuolį, bet ir agresyviai žaidusio Beno Madgeno ranką, o netrukus abu žaidėjai jau parkritę ant žemės buvo išskirti tik su komandos draugų pagalba.

Vien šiuos du epizodus vainikavo trys techninės pražangos ir emocijų pliūpsnis tribūnose, o kur dar Šarūno Jasikevičiaus ir Axelio Toupane‘o karštas kivirčas per minutės pertraukėlę, to paties Šaro techninė pražanga dėl ginčų su arbitrais bei griausmingu švilpimu pasitiktas Vilniaus „priešas numeris vienas“ Antanas Kavaliauskas.

Vis dėlto atrodė, kad visos šios emocijos bus pamirštos po dramatiškos rungtynių pabaigos, o abi ekipos tiesiog judės tolyn ir ruošis artėjantiems mūšiams Europos turnyruose.

Iki spaudos konferencijos.



Joje „Lietuvos ryto“ strategas Rimas Kurtinaitis tėškė, kad rungtynių baigtį nulėmė ne atskirų žaidėjų veiksmai, o šališkas teisėjų darbas.

„Nenorėčiau skųstis teisėjavimu, bet manau, kad tokio lygio varžybose nėra normalu, kai viena komanda meta 29 baudas, o kita 13. Mes nežaidėme kažkokios grubios gynybos, todėl manau, kad teisėjai turėtų leisti mums žaisti.

Teisėjai Europos turnyruose palaiko vienas ar kitas komandas, bet jie paprastai bando aplyginti baudų metimų skaičių. Šiandien net nebandė. Aš manau, kad baudų metimų skaičius buvo per didelis kaip tokio lygio rungtynėms“, – mintis dėstė sostinės klubo treneris.



Toks stratego pareiškimas buvo išties netikėtas, kadangi teisėjų klaidas dažniausiai išryškina piktų sirgalių nepasitenkinimas. Šiuo atžvilgiu „Siemens“ arenoje gausiai susirinkę aistruoliai šį kartą neišsiskyrė.

Dar vienas svarbus aspektas – argumentų R. Kurtinaičio teiginiams trūkumas. Taip, vilniečiai metė dvigubai mažiau baudų metimų, tačiau treneris pamiršo paminėti ir kitus statistikos rodiklius – pavyzdžiui, išmestų tritaškių skaičių, pagal kurį „Lietuvos rytas“ pranoko žalgiriečius net 24:10.

Toks tolimų metimų kontrastas gali iliustruoti faktą, kad vilniečiai kur kas rečiau lindo po krepšiu bei rinkosi žaidimą „iš distancijos“, o tokiu atveju mažesnis baudų metimų skaičius yra gana logiška pasekmė.

Net ir pažvelgus į bendrą pražangų skaičių, skirtumas nėra toks drastiškas. „Lietuvos rytas“ prasižengė 25 kartus, „Žalgiris“ – 18, o iki ketvirtojo kėlinio skirtumas siekė vos 4 pražangas.

Nereikia pamiršti ir fakto, kad bent trys kauniečių nuobaudos buvo techninės, kai tuo metu vilniečiai taip buvo nubausti tik kartą.

Be to, jokių anomalijų neatskleidžia ir abiejų komandų sezono statistika. Žalgiriečiai pagal išmetamų baudų metimų skaičių lygoje yra lyderiai (25,4), o vakar metė vos keliomis baudomis daugiau nei įprasta, o „Lietuvos ryto“ vidurkis žaidžiant su silpnesnėmis komandomis siekia 19. Taip, šešių metimų skirtumas nėra mažai, bet, turint omeny Š. Jasikevičiaus nuolat žaidėjams bandomus įkalti „bonusus“, akivaizdu, kad žalgiriečiai savo pražangas stengiasi išnaudoti kuo protingiau.



Vis dėlto jeigu R. Kurtinaičio karštas emocijas iškart po rungtynių dar galima suprasti, tai Lino Kleizos išreikštos mintys jau praėjus kelioms valandoms nuo trilerio „Siemens“ arenoje pabaigos atrodė mažų mažiausiai perdėtos.

„Negaliu ir nenoriu nutylėti įvykusio fakto, kad šios rungtynės buvo nulemtos ne žaidėjų, o teisėjų, kurie buvo „Žalgirio“ fanai. Pasistengsiu, kad tai būtų paskutinis kartas ir pergalė visada būtų sąžininga. Kaip jums atrodo abiejų komandų baudų santykis?“ – rėžė „Lietuvos ryto“ sporto direktorius.

Šiuo atveju vėl buvo pasinaudota vieninteliu baudų metimų argumentu. L. Kleiza, kaip ir R. Kurtinaitis, neužsiminė ir apie pateiktą protestą lygai, nors tą reikia padaryti per valandą nuo pasibaigusių rungtynių.

Vis dėlto tokius „Lietuvos ryto“ atstovų pareiškimus galima interpretuoti ir iš kitos pusės. Jeigu anksčiau įtakingos žiniasklaidos grupės valdytam klubui savo svarbos įrodinėti nereikdavo, tai dabar prie jo vairo stovi jau visai kiti žmonės.

Galbūt tai tik bandymas užsitarnauti pagarbą ir orumą tarp kitaip įvairius epizodus galinčių pradėti traktuoti arbitrų? Taip pat tai būtų bandymas artėjančiose „Lietuvos ryto“ rungtynėse sukurti didesnį spaudimą ir galimai palenkti teisėjus į savo pusę abejotinose situacijose.

LKL numatytos piniginės sankcijos yra gana nedidelės, tad tokio scenarijaus kaina L. Kleizai ar R. Kurtinaičiui – labai menka.

Buvęs krepšininkas ir dabartinis Vilniaus komandos sporto direktorius jau po pralaimėjimo Panevėžio „Lietkabeliui“ teigė, kad turėjo bemiegę naktį jaudinosi dėl tokios nesėkmės. O pralaimėjimas „Žalgiriui“ vilniečiams visada dvigubai skaudesnis, tad tai galėjo paskatinti imtis emocijomis arba racionalumu grįsto sprendimo kritikuoti arbitrus.

Kaip bebūtų, Lietuvos krepšinio lyga atsižvelgė į šiuos komentarus ir pradėjo tyrimą, kurio rezultatas – nuobaudos L. Kleizai ir įspėjimas R. Kurtinaičiui.



alt







Marius Milašius | Alfa.lt



Reklama


Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama


Reklaminis skydelis

Reklama