Reklaminis skydelis

Paieška


Draugai

Reklaminis skydelis

Apsilankyk!

Nuorodos

J. Valančiūnas – modernus vidurio puolėjas: utopija ar realybė?



Ar Jonas Valančiūnas – modernus vidurio puolėjas? Toks klausimas dar prieš kurį laiką būtų skambėjęs nelogiškai ir vietoj atsakymo sulaukęs nebent kreivo žvilgsnio, tačiau pastaruoju metu ima daugėti lietuvio pokyčių užuomazgų.



Per pastarąją savaitę J. Valančiūnas atliko dalykus, kurių jo žaidime iki šiol beveik nematėme. Per paskutines penkerias rungtynes pelnomi 18,4 taško ir atkovojami 10,8 kamuolio atrodo įspūdingai, bet netgi tai nėra pagrindinis akcentas to, ką aikštėje nuveikia „centras" iš Utenos.

Akis kur kas labiau užkliūva už kitų skaičių: vidutiniškai 2,2 rezultatyvaus perdavimo ir 5/7 tritaškių per tą patį laikotarpį. Pripažinkite – žmogui, kurio karjeros vidurkis yra 0,7 rez. perd., o bendras per karjerą pataikytų tritaškių skaičius iki praeitos savaitės siekė 9, tai – fantastiški skaičiai.

Kaip rašo Toronto „Raptors" ekipos apžvalgininkas Seanas Woodley, J. Valančiūnas yra „mažiausiai stebinantis krepšininkas pasaulyje". Žaidėjas, kuris praktiškai nepasikeitė per pusę dešimtmečio, yra vertinamas už puikią kovą dėl kamuolių, efektyvų taškų rinkimą baudos aikštelėje, bet pasižymi statiška ir ne itin sėkminga gynyba prieš varžovų „du prieš du".

Tačiau tai ima keistis. O tai geriausiai galima buvo pamatyti praėjusį penktadienį rungtynėse su Jutos „Jazz", kuriose lietuvis surengė iš koto verčiantį pasirodymą. Nors tai nebuvo nei rezultatyviausios, nei didžiausiu atkovotų kamuolių skaičiumi pažymėtos JV karjeros rungtynės, tačiau jose galima buvo matyti kitokį, įvairesnį ir labiau savimi pasitikintį J. Valančiūną.

Pirmiausia, lietuvis sutvirtėjo gynyboje. Nors jo bandymai apsiginti prieš varžovų pikenrolą vis dar dažnai yra bergždi, tačiau po krepšiu jis tampa tikra savimi pasitikinti siena, kokios iš jo ir laukė „Raptors" bei jos treneris Dwane'as Casey.



Jono įtaką komandai gynyboje grindžia ir statistika – sausio mėnesį „Raptors" lietuviui esant aikštėje per 100 atakų praleisdavo 103,8 taško, o tai yra geriausias rezultatas tarp visų startinio Toronto komandos penketo narių bei didžiulė pažanga nuo sezono pradžioje daugiau nei 115 taškų siekusio analogiško rodiklio.

Kitas svarbus pokytis – lietuvio žaidimas už baudos aikštelės ribų. Be abejo, pirmiausia į akis krenta jo tritaškių pataikymas (visame sezone jis realizavo 13 iš 28, t.y. 46,4 proc. metimų), tačiau ne mažiau svarbus yra ir kitas, su tuo susijęs faktorius.

J. Valančiūnui ėmus pataikyti iš tolimos distancijos, reaguoti privalo ir anksčiau jam netrukdomam laviruoti aplink tritaškio liniją leidę varžovai. Šiuo atveju iš naujo prasmę įgauna ir firminis JV judesys – varžovo pašokdinimas imituojant metimą, kuris lietuviui ėmus pataikyti tritaškius tampa vis rimtesniu jo ginklu.



Besiginantys žaidėjai pradėjo vertinti lietuvio galimybes pataikyti iš toli, o tai suteikia erdvės ir galimiems jo prasiveržimams.

Tačiau ar galima tikėtis, kad uteniškis taip žaisti ims reguliariai?



26-ąjį gimtadienį gegužę švęsiantis aukštaūgis vis dar yra sąlyginai jaunas, o iki jo karjeros piko dar turėtų būti likę dveji ar treji metai. Žinoma, jis niekada netaps tokiu universaliu ir staigiu „centru" kaip Karlas-Anthony Townsas ar Joelis Embiidas, bet vietos tobulėjimui yra, o pats lietuvis atrodo nusiteikęs sunkiai dirbti, kad rastų vietą po saule stipriausioje pasaulio lygoje.

„Mano tobulėjimui ribų nėra, – sakė pats J. Valančiūnas. – Man vis dar reikia daug dirbti, kad iš toli galėčiau pataikyti dar geresniu procentu."

Tiesa, nors ir kur kas labiau pasitikėdamas savimi ir savo metimu, JV dar gali tobulėti ir šioje srityje. Prieš išmesdamas tritaškį jis beveik visada atlieka savo įprastą pašokdinimo judesį, net jeigu netoliese esantis varžovas ir nekelia jam realios grėsmės, o visa Toronto arena sukelia triukšmą laukdama lietuvio metimo.

Įgavęs dar daugiau pasitikėjimo lietuvis turėtų daugeliu atveju prieš mesdamas nebedvejoti, o su laiku imti realizuoti metimus ne tik būdamas laisvas, bet ir su nedideliu pasipriešinimu. Tai jam atvertų dar platesnius horizontus puolime, o taip pat ir gerokai atlaisvintų pagrindinius „Raptors" lyderius Kyle'ą Lowry ir DeMarą DeRozaną.

Turint omenyje ir pagerėjusį J. Valančiūno žaidimo „skaitymą" bei išaugusį rezultatyvių perdavimų skaičių, modernių vidurio puolėjų žaidimo elementų tobulinimas gali užtarnauti lietuviui ir daugiau minučių aikštėje, ir svarbesnę rolę joje.

Nors suprantama, kad dar pasitaikys atvejų, kai lietuvis bus laikomas ant atsarginių suolo dėl aikštėje reikalingo mobilaus „centro", dabartiniai pokyčiai jam gali leisti užsitarnauti ne tik daugiau minučių aikštėje, bet ir svarbesnę rolę „Raptors" puolimo schemose.

O kalbų apie galimus J. Valančiūno mainus apskritai neliko. Visai NBA lygai diskutuojant, kurie žaidėjai gali pakeisti komandas iki vasario 8 d. užsidarysiančio mainų „lango", lietuvio pavardės tose kalbose neliko.

J. Valančiūnas iš naujo tampa svarbia „Raptors" žaidimo dalimi.





alt








Marius Milašius | Alfa.lt



Reklama

Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama


Reklaminis skydelis

Reklama