Reklaminis skydelis

Paieška



Draugai

Reklaminis skydelis

Apsilankyk!

Nuorodos

MyPlan.lt - interneto ir TV tiekėjai

Akimirka, kurios Kaunas laukė beveik du dešimtmečius



19 metų – tiek laiko praėjo nuo paskutinio Kauno „Žalgirio“ apsilankymo Eurolygos finalo ketverte.



Per šį laikotarpį Kauno komanda pakeitė net 14 trenerių, patyrė 219 pralaimėjimų, o po finansinės krizės 2008-aisiais bei Vladimiro Romanovo „fokusų“ 2013-aisiais vos neišnyko iš krepšinio žemėlapio.

Netgi Eurolygos vairas nuo paskutinio labai sėkmingo „Žalgirio“ sezono iš FIBA rankų spėjo pereiti į ULEB organizacijos globą.

Visgi ši amžinybę trukusi pertrauka, paženklinta ir tuo skaudžiuoju Derricko Sharpo dūriu 2004-aisiais bei pakiliai prasidėjusiu, tačiau liūdnai pasibaigusiu sezonu, kai prie komandos vairo buvo Joanas Plaza, galiausiai nutrūko – „Žalgiris“ po trijų savaičių Belgrade kausis su kitomis trimis stipriausiomis šio sezono Europos komandomis.



„Tai yra istorija. „Žalgiris“ po daugelio metų pateko į finalinį ketvertą, visi esame labai laimingi. Labai smagu“, – po pergalingų paskutinių ketvirtfinalio rungtynių bendraudamas su žiniasklaida kalbėjo komandos kapitonas Paulius Jankūnas. Tas pats, kurio debiutinis sezonas buvo pažymėtas Arvydo Sabonio ir „Žalgirio“ sudaužytomis svajonėmis Tel Avive, bei iš viso su „Žalgiriu“ Eurolygos aukštumas nesėkmingai šturmavęs net 13 sezonų, su vienintele išimtimi Maskvos srities „Chimki“ komandoje 2009-2010 metų sezone.

Vis dėlto ilgai skausmą kėlęs pūlinys vakar galiausiai buvo užgydytas, o visą vakarą Kaune tvyrojusi šventinė atmosfera laikrodžiui skaičiuojant paskutines sekundes 14,4 tūkst. „Žalgirio“ areną užpildžiusių aistruolių pakylėjo į seniai neregėtą euforiją.



Tokio jausmo ir atmosferos Laikinosios sostinės dar nebuvo mačiusi. Jau nekalbant apie „Žalgirio“ rungtynes, vakarykščiam spektakliui sunkiai galėtų prilygti ir 2011-aisiais čia vykusios Europos čempionato kovos.

Islandišką vikingų plojimą išbandę ištikimiausi „Žalgirio“ sirgaliai vos per kelias sekundes sulaukė tūkstantinės minios pritarimo, o rungtynių eigoje kelis kartus garsiau nei įprastai skambėjo ir „Ant kalno mūrai“ ar paprastai tik labiausiai įsiaudrinusių žiūrovų balsų sulaukiančios „Green White Boys“ skanduotės bei būgnų ritmai.

„Kaune tikrai nesu matęs nieko panašaus, – iškart po mačo stebėjosi ir jo herojumi tapęs Edgaras Ulanovas, pelnęs 20 taškų ir skandinęs „Olympiakos“ kertiniais rungtynių momentais. – Tai – fantastika. Kas įvyko per šias dvejas rungtynes, tai buvo kažkas neįtikėtino. Šiemet puikiai bendradarbiaujame su savo sirgaliais ir šiandien turime tuo džiaugtis.“

Visgi, kad ir koks bebūtų puikus šeštojo komandos žaidėjo – sirgalių – palaikymas, darbą rungtynėse turi padaryti pati komanda. O ji šiemet – kaip niekada vieninga.

„Vienybė, – į klausimą, kas padėjo komandai išgyventi kaskart, kai varžovai pajusdavo žaidimo ritmą ir perimdavo iniciatyvą, atsakė Antanas Kavaliauskas. – Vienybė tarp žaidėjų, tarp žaidėjų ir trenerių ir apskritai su visu personalu. Vienas kitu pasikliovėme, tikėjome, o tai – pats didžiausias mūsų koziris.“



21 pergalę šio sezono Eurolygoje jau pasiekęs „Žalgirio“ pusantro karto pagerino iki tol buvusį savo rekordą šiame tūkstantmetyje, o nė 2,5 metų prie komandos vairo nestovintis Š. Jasikevičius daugiausiai laimėjimų pasiekusių „Žalgirio“ strategų sąraše jau prieš kurį laiką įsitaisė pirmoje vietoje (vakarykštė pergalė jam buvo jau 37-oji). Tai tik pasako, kokį didelį šuolį atliko „Žalgiris“.

Paskutinė panašaus kalibro komanda, žaidusi Eurolygos finalo ketverte prieš aštuonerius metus buvo Belgrado „Partizan“. Dabar į gilią duobę įkritusi Serbijos komanda 2010-aisiais žaidė pasakišką sezoną, o po jo kelerius metus iš eilės „Žalgirio“ aistruoliai vis mėgindavo įpiršti ekipos vadovams panašų ekipos modelį, kai talentingų vietinių žaidėjų būrį papildo keli užsieniečiai ir puikus treneris, kokiu tada jaunoje „Partizan“ komandoje buvo Duško Vujoševičius.

Tai, ką dabar turi „Žalgiris“, yra netgi geriau, negu anuomet turėjo Belgrado komanda. Kaune šiuo metu treniruojami puikaus trenerio ne tik rungtyniauja pajėgūs lietuviai bei nuostabiai užduotis išpildantys legionieriai, bet ir yra sudarytos nuostabios sąlygos augti ne tik žaidėjams, bet ir visai organizacijai.

Lyg vienas bendras mechanizmas dirbanti „Žalgirio“ mašina pamažu tampa pavyzdžiu ne tik mažesniems Europos klubams, bet ir daugeliui turtingesnių, tačiau savo milijoninius biudžetus į balą išmetančių klubų.

„Kartu pasiekėme įspūdingą rezultatą, apie kurį daug kas šnekės po kurio laiko, tačiau manau, kad tai – logiškas rezultatas, kadangi „Žalgirio“ organizacija yra viena geriausių Europoje, gal net pasaulyje. Visi dirba labai tikslingai, mums labai padeda ir Kauno miestas.

Šį rezultatą sunku pasiekti, tačiau bent kartą per dešimtmetį „Žalgiris“ turi būti aštuntuke, o padedant detalėms, ir ketvertuke.

Pabrėžiu, kad šitas klubas vienas geriausių Europoje. Daug kas Europoje žavisi „Žalgiriu“.

Dar kartą ačiū. Malonu, kad ir fanai išmoko naujų skanduočių. Tai – didžiulė organizacijos pergalė“, – trykšdamas iš džiaugsmo po ketvirtfinalio sakė Š. Jasikevičius.



Strategas ne sykį pakartojo, kad jis yra tik sukurtos sėkmingos „Žalgirio“ piramidės dalis, kuriai pasitraukus – niekas nesugriūtų. Lygiai kaip ir nesugriūtų, jei komandą paliktų vienas ar kitas svarbus žaidėjas.
Šaras įsitikinęs – tokio „Žalgirio“, koks jis buvo tada, kai paliktas V. Romanovo merdėjo prieš kelerius metus, daugiau nebebus.

„Nėra šansų, kad „Žalgiris“ grįš į tokią situaciją, kokioje buvo prieš 5-6 metus. O aš šios komandos sirgaliumi buvau nuo gimimo ir būsiu iki pat mirties“, – emocingai užbaigė treneris.





alt













Marius Milašius | Alfa.lt



Reklama

Reklama



Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama


Reklaminis skydelis

Reklama