Paieška

Draugai

Reklaminis skydelis

Apsilankyk!

Nuorodos

2016-ųjų krepšinio frazės: šmaikšti kritika, naudingi patarimai ir kiti perliukai



2016 metai krepšinio pasaulyje vėl buvo pažymėti įvairiais ir netikėtais įvykiais. Alfa.lt portalas pateikia ryškiausias metų pašnekovų frazes, pasakytas šio portalo sporto skilčiai.

Šiemet metų pašnekovo laurus nuskynė Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas. Sporto vadybininkas ne tik visuomet noriai bendraudavo su žiniasklaidos atstovais, rasdavo laiko ilgiems ir ne visada „patogiems“ pokalbiams, bet ir nebūdavo nuobodus pašnekovas – iš P. Motiejūno lūpų visuomet galima išgirsti įdomių minčių, idėjų ar faktų.

Rinkinyje rasite ir daug susidomėjimo krepšinio visuomenėje susilaukusių Vilniaus dailės akademijos (VDA) meno licenciatas doc. Roberto Jucaičio ir komunikacijos agentūros „New!“ partneris Tomo Ramanausko komentarus apie Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų logotipus ir jų tobulėjimo galimybes.

Alytaus septyniolikmečius iki pat Moksleivių krepšinio lygos (MKL) aukso atvedęs Sigitas Krukis į metų perlų rinkinį pateko dėl itin taiklių pastabų apie jaunimo krepšinį ir abejotinus Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) veiksmus skatinant trenerių motyvaciją.



Skambiausios 2016 m. sporto pasaulio frazės

„Visų pirma, žaidėjai, treneriai ir visas personalas į komandą turi būti atrenkami pagal labai aiškius kriterijus. Komandoje turi būti fizinis, taktinis ir emocinis pasirengimas. Tai reiškia, kad sporto psichologija taip pat atlieka ne paskutinį vaidmenį. Su žaidėjais ties tuo turi būti dirbama, o „Lietuvos ryte“ pastaruoju metu padėtis tokia, kad psichologo pagalbos reikia pačiam klubo vadovui.“

Ilgametis „Lietuvos ryto“ vadybininkas Jonas Vainauskas pasidalijo pergalingo vadovavimo klubui paslaptimi.

2016-01-18

***

„Džiugina vadovybės požiūris, kuri žaidėjams ir treneriams išmokėjo premijas ne tik už pergalę prieš vilniečius, bet ir klaipėdiečius. Piniginis atlygis yra vienas iš papildomos motyvacijos šaltinių. Gerai, kad vadovai turėjo tokią galimybę. Aišku, administracijos pajėgumais ir žmogiškaisiais ištekliais negalime prilygti Vilniui, Kaunui ar Klaipėdai, bet pastaruoju metu klubas pasipildė naujais specialistais. Vadinasi, „Lietkabelis“ po truputį stiprėja, plečiasi. Jo dar negalima pavadinti idealiu, bet tikrai bandoma savo veiklą vykdyti taip, kaip ją atlieka geriausi klubai.“

Panevėžio „Lietkabelio“ treneris Kazys Maksvytis jau sausį itin šiltai atsiliepė apie tobulėjantį klubą. Tuomet dar niekas negalėjo nė pasvajoti, jog jau ateinantį rudenį „Lietkabelis“ debiutuos Europos taurėje.

2016-01-21

***

„Jūs absoliučiai teisus ir su tuo sutinku, yra ir taip. Kaltės suvertimas teisėjams – senas metodas ir turbūt išrastas ne Lietuvoje. Tai pasaulinė praktika. Treneriams, kurie puola kritikuoti, linkėčiau visų pirma atidžiai ir kiek įmanoma objektyviai įvertinti savo žaidimo kokybę. Jeigu jie mano, kad savo darbą padarė puikiai ir galutinį rezultatą iškreipė teisėjai, tai tegu būna jų sąžinės reikalas. Teisėjų asociacija nereiškia pretenzijų klubams ar treneriams, kurie kartais sau leidžia gana laisvai pasisakyti apie teisėjavimo lygį. Du mūsų teisėjai yra Eurolygos sąrašuose, tai Marius Laurinavičius ir Tomas Jasevičius. Buvo kalbama, kad jie ten teisėjauja mažą skaičių rungtynių, bet galiu pasakyti, kad „Top 16“ etape jie abu jau yra gavę po kelerias rungtynes. Tai rodo, kad Eurolygos vadovų požiūris į juos yra teigiamas.“

Teisėjų asociacijos vadovas Kęstutis Pilipauskas ragino arbitrus keiksnojantiems treneriams pažiūrėti į veidrodį.

2016-03-09

***

„Reiktų atsakingiau žiūrėti į savo darbą ir jį vertinti. Norėtųsi, kad pagrindinės profesijos – švietimas ir medicina – būtų atitinkamai apmokamos ir jose dirbtų aukštos kvalifikacijos specialistai. Manyčiau, išsilavinimas ir sveikata žmogui yra svarbiausia. Valdžia turi būti pavyzdys, kaip reikia garbingai gyventi, atlikti savo darbą. Žmonės tai tikrai suprastų ir įvertintų. Jiems mažiausiai reikia skandalų, korupcijos ir t. t. Visi norime gyventi geriau ir niekas nebijome netgi dirbti daugiau ar sunkiau, bet turėti garantijas. Jokiu būdu nekalbu apie visus politikus, nes yra labai daug šviesių žmonių, kurie pasišventę dirba Lietuvos labui, tačiau gaila, kad yra ir tokių, kurie šį įvaizdį gadina.“

Klaipėdos „Neptūno“ treneris Dainius Adomaitis įvardijo Lietuvos valstybės prioritetus.

2016-03-10

***

„Aišku, norėtųsi, kad Lietuvos ribos vėl siektų Juodosios jūros krantus, bet pagrindinis valstybės turtas yra ne didžiuliai plotai, o patys žmonės. Manau, kad istorija yra vienas svarbiausių dalykų. Reikia žinoti, kaip gyveno tavo tėvai, seneliai, proseneliai, kaip viskas klostėsi. Tik tada galėsime deramai džiaugtis esame laisve, puoselėti šalies istoriją ir kalbą, kad ir kokie sunkūs laikai bebūtų.“

„Neptūno“ puolėjas Arnas Butkevičius taip pat turi ateities valstybės viziją.

2016-03-10

***

„Triumfuoti turbūt yra smagiausia pirmą kartą. Kai 2000 m. laimėjome LKL finalo seriją prieš Kauno „Žalgirį“, visi sukritome į veną krūvą ant parketo, bendravome su gerbėjais, nuėjome į rūbinę, net nepastebėjome garbingiausio svečio – Virgis Stakėnas su gitara mums grojo pergalės dainas, o mes vėl grįžome į aikštę. Viskas kaip sapne (šypsosi). Labai smagu buvo triumfuoti ir Europos taurėje Belgijoje. Kažkaip tas pergales vis tiek paminėdavome. Pasėdėdavome, pajuokaudavome ir tikrai ilgiau negu iki vidurnakčio. O tai darydami kažko užkąsdavome ar atsigerdavome (juokiasi). Kai 2005 m. laimėjome Europos taurę, Šarlerua mieste jau nebedirbo restoranai ar klubai, todėl pergalę paminėjome viešbutyje.

Eurolygoje debiutavome kiek prisibijodami, bet vėliau pamatėme, kad su tomis komandomis galima žaisti ir jas įveikti. Buvo metas, kai su mumis baiminosi žaisti Tel Avivo „Maccabi“, nes beveik visada prieš šį klubą laimėdavome. Labai malonu, jeigu kažkas gatvėje ir dabar mane užkalbina. Man patinka bendrauti ir žmonėms niekada neatsuku nugaros.

Trenerio darbas reikalauja vienareikšmiškai daugiau laiko nei iš žaidėjo. Visada po ranka turiu užrašus, netgi lovoje kilus minčiai atsikeliu ir ją užsirašau. Šiam darbui reikia skirti daug laiko, bet jis man patinka. Jeigu jau pradėjau jį dirbti, tikrai labai norėčiau po kelerių metų ar daugiau tapti pagrindinės „Lietuvos ryto“ komandos treneriu.“

Daugiausiai rungtynių „Lietuvos ryte“ sužaidęs ir daugiausiai taškų klubo istorijoje pelnęs Andrius Šležas pasidalino ryškiausių pergalių prisiminimais ir užsibrėžė tikslą – ateityje treniruoti sostinės klubą.

2016-03-20

***

„Su savo fanais mes kalbamės, diskutuojame ir sakome, kad visi esame toje pačioje barikadų pusėje, tokie konfliktai klubui prestižo neprideda. Kita vertus, sakyti, kad Kėdainiuose dėl visko kalti buvo tik mūsų aistruoliai, irgi nėra teisinga. Nuostatuose yra aiškiai parašyta, kad apsaugos darbuotojų skaičius turi būti toks, kad būtų užtikrintas žiūrovų saugumas. Anot Kėdainių arenos direktoriaus, apsaugos darbuotojai savo darbą atlieka labai gerai. Kaip jie gali dirbti gerai, jeigu sirgaliai į areną įsineša fakelų? Tai yra bendra problema.

Pagaliau palietėme temą, kuri aktuali ir kituose miestuose. Eilinį kartą susiduriame su labai neprofesionaliu apsaugos darbuotojų elgesiu. Vertėtų atkreipti dėmesį, kaip Vilniuje ir Kaune dirba policija, viešosios tvarkos prižiūrėtojai, kurie tikrai išmano savo darbą. Atvykus fanams, su jais kalbamasi ir užsiimama prevencine veikla – jeigu padarysite kažką neleidžiamo, jūsų lauks labai aiškios pasekmės. Viskas daroma dialogu būdu, bet ne pagal modelį „kas yra viršesnis“. Mačiau, kaip dirba apsaugos tarnybų bendrovės užsienyje. Situacija mažesniuose Lietuvos miesteliuose skiriasi kaip diena ir naktis. Nėra jokių prevencinių priemonių. Pas mus komandų gerbėjai neatskiriami ir t. t. Labai aiškiai ir gražiai galima susitarti su bet kurio klubo sirgaliais, bet tam reikia atlikti tam tikrus profesionalius žingsnius.“

Vilniaus „Lietuvos ryto“ direktorius Martynas Purlys atskleidė, kad daugumoje LKL arenų tinkama apsauga nėra užtikrinama.

2016-03-24

***

„Alytaus „Dzūkija“. Sunkus provincialumo atvejis. Pavadinimas netikęs. Ženklo idėja gera, bet nepasisekė su dizaineriu, kuris kūrė štai taip – nukopijavo iš rusiškos lipdukų automobiliams svetainės (pasisavino? Svetainėje paveikslėliai neparduodami, tik lipdukai) lūšies galvą ir jai prisegė ten pat rastą lokio leteną. Šriftas iš tarpukario ir jo stilius kaip „Dvaro pieno".

Panevėžio „Lietkabelis“. Keistas pavadinimas, nepatraukli ruda spalva neturi jokios energijos, o juk tai juk sporto klubas, ne šokolado fabrikas, nėra įsimintino simbolio, persistengta su šriftų dydžių kaitaliojimu ir jų kontūravimu.

Pasvalio „Pieno žvaigždės“. Ženklas atitinka daug gero logo kriterijų, bet strateginė kryptis ne ta – šis logo tinka pieno produktams ženklinti, bet ne krepšinio klubui. Neturi aktyvaus, dinamiško ir patrauklaus simbolio. Tamsios, iš lietuviškų verpsčių ornamentikos atkeliavusios segmentinės žvaigždės (vyrų klubo simbolis?) tamsiame fone beveik nesimato.

Ar yra gebančių sukurti gerą ženklodarą sportui Lietuvoje? Taip, yra. Tačiau klubai nemano, kad į tai verta investuoti.

Geriausi NBA logotipų pavyzdžiai – Memfio „Grizzlies“, Čikagos „Bulls“ ir atnaujinti Sakramento „Kings“, Atlantos „Hawks“, Šarlotės „Hornets“ bei Naujojo Orleano „Pelicans“ logotipai. Prasti – Naujojo Džersio „Nets“, Jutos „Jazz“ (naujasis), Portlando „Trail Blazers“, Oklando „Warriors“ logotipai.“

Vilniaus dailės akademijos (VDA) meno licenciatas, grafinio dizaino katedros doc. Robertas Jucaitis turėjo ką patarti LKL klubų logotipų kūrėjams. Sutapimas ar ne, tačiau netrukus „Lietkabelis“ pristatė naująjį savo logotipą, kuris sulaukė daug teigiamų atsiliepimų.

2016-06-14

***

„Mane stebina, kaip lėtai ir nenoriai krepšinio šalies klubai suvokia, kad ženklas, išvaizda, dizainas yra integralios žaidimo dalys. Klubo palaikytojus kur kas lengviau įtikinti mokėti savus eurus už atributiką, kai ji yra estetiška, gerai sudizaininta ir ją užsivilkęs neatrodai kaip draugams lažybas pralaimėjęs nelaimėlis, už bausmę turintis nešioti marškinėlius su užrašu „Achema".

Mes dažnai sukiojamės į NBA, norėdami nusirašyti, kaip veikia tobula krepšinio sistema, kodėl tuomet nežiūrime, kiek daug dėmesio ten yra skiriama komandų įženklinimui. Koks didelis įvykis yra naujų logotipų pristatymas, kiek diskusijų apie tai, kiek įvairių iteracijų atliekama – nuo marškinėlių iki kepurių, rankšluosčių, šalikų, gertuvių ir t. t. Abejoju, ar tikrai lygiai tiek pat marškinėlių su Stepheno Curry pavarde būtų parduota, jei jie būtų identiški „Dzūkijai“. Ir taip pat tikiu, kad daug daugiau Šiaulių fanų užsivilktų Roko Giedraičio pavardę, jei ji šviestų ant „Golden State Warriors" lygio marškinėlių.

Kalbant apie konkrečius dizainus, yra keli krepšeliai. Gausiausia – „kaip gavosi" arba „ir aš pažįstu dizainerį“ tipo popamokinė veikla: „Dzūkija“, „Lietkabelis“, „Juventus“, „Nevėžis“. Negrabūs, kliši, atmestiniai. Tada yra „kūrėme seniai arba bent jau atrodo, kad kūrėme seniai“, grupė: „Šiaulių", „Neptūno" ir „Žalgirio" ženklai, kurie yra žymūs dėl klubų pasiekimų, o ne dėl savo grafinio adekvatumo. Gali pasirodyti, kad todėl jie yra automatiškai geri. Nėra. Nors „Žalgirį" tikrai reikia pagirti – savo komunikacijoje jie pamažu įsileidžia šviežesnių tendencijų tiek tipografijoje, tiek vizualinėje kalboje, be to, turi legendinę spalvinę kombinaciją. Beliko tik emblemą susitvarkyti. Iš grandų – „Lietuvos ryto" emblema bene tvarkingiausia, tačiau to nepasakysi apie aprangas – yra ką gerinti, tvarkyti. Vilnius tikrai galėtų rodyti klubų ženklinimo madas.

Galiausiai yra „Pieno žvaigždžių" noras paversti žaidėjus pieno pakuotėmis ir sukuriantis absoliučiai netinkamą įvaizdį – kokia energinga sporto komanda, jei galėtų rinktis ženklą, sutiktų, kad jame būti rami naktis, o ne perkūnai, buliai ar net pagaliau vapsvos. Naktis, paimta iš „Pieno žvaigždžių“ logotipo, yra nesusipratimas sporto kovose. Pabaigti norėčiau „Vytautu", pirma komanda įsiklausiusia į pasaulines komandų dizaino tendencijas. Taip gražbyliauju, nes mano agentūros dizaineriai ir kūrė šį ženklą. Bet girčiau jį ir niekaip neprisidėjęs. Vien jau už komandos drąsą ir norą šiuolaikiškėti, o ne lengvabūdišką numojimą ranka ir apsimetimą, kad viskas puiku.“

Komunikacijos agentūros „New!“ partneris Tomas Ramanauskas taip pat nešykštėjo patarimų LKL klubams.

2016-06-14

***

„Girdėjau vieno ispanų trenerio pamąstymą apie tai, link kur eina šios šalies krepšinis – pusė „Barcelona“ ir Madrido „Real“ jaunimo komandos narių yra užsieniečiai. Jie vaikosi vienadienės sėkmės - „Barcelona“ atitinkamame jaunimo amžiuje nori įveikti „Real“ ir atvirkščiai. Gal dėl to kai kurie mūsų žaidėjai atsiduria Ispanijoje? Nežinau, su kokia potekste ten žaidžia Tomas Balčiūnas, kodėl į ten iš Klaipėdos išvažiavo Modestas Marščionka. Dabar jis net nepatenka į išplėstinį rinktinės kandidatų sąrašą. Išvykusius į užsienį rungtyniauti žaidėjus stebiu per padidinamąjį stiklą. Tikrai nepasakyčiau, kad kažkuris Europoje ar JAV per sezoną atliko milžinišką progresą. Mes per daug nuvertiname savo lietuvišką krepšinio mokyklą. O ji tikrai gera.

Kitas klausimas, kiek tu ten žaidi ir prieš ką tu žaidi. Pavyzdžiui, anonsinis straipsnis skelbia, kad T. Balčiūnas rungtyniavo monstriškai. Paskaičius tekstą sužinai, kad jo komanda laimėjo rungtynes 90:30. Tada man kyla retorinis klausimas – prieš ką jis ten žaidė? Pas mus MKL pirmajame divizione tokių skirtumų nebūna. Rodiklių yra daug, bet kažkodėl visi sureikšmina taškus įmetė tiek ir tiek. Kelčiau klausimą – o kiek tau įmetė tavo oponentas? Kiek tau įmetė? Tada matysi, kas tu toks ir ką veiki šiame sporte. Darbo procese Grantu Vasiliausku būdavo momentų, kad kokias dvi minutes vienas kito nekęsdavome, bet iš esmės mūsų tarpusavio santykiai visada klostėsi ir klostosi labai gražiai.

Kas yra LKL? Ypač tose vidutinėse komandose? Susirenki komandą konkrečiam sezonui iš to, kas liko arba panašiai, padirbi, pasiruoši, žaidi ir laimi arba ne. MKL yra 8-9 metų darbas. Tie patys žmonės 9 metus ėjo link šio titulo ir tai yra daugiametis darbas. Todėl tai vertinu žymiai labiau.“

MKL čempionų treneris Sigitas Krukis turėjo šmaikščių ir tikslių pastebėjimų apie jaunimo krepšinį.

2016-07-09

***

„Tai būtų papildomai 2-3 geresni žaidėjai. Nesiskundžiame tuo, ką turime dabar. Niekada nebūsime komanda, kuri konkuruos su Madrido „Real“, Barselonos „Barcelona“, Maskvos CSKA ar turkais. Mūsų strategija net ir be skolų nelabai keistųsi. Tikrai nebūtų taip, kad prisipirktume žvaigždžių ir galvotume, kad visus užmėtysime kepurėmis vien dėl to, kad turime aukščiausio lygio patyrusius žaidėjus. Turime auginti lietuvius – mes tokie esam. Turi būti daug lietuvių ir stipriausi lietuviai. Tai sakau vienareikšmiškai. Tai nepasikeis net tada, kai jau neturėsime skolų. Norime, kad tie atvykę legionieriai patys trokštų žaisti geriausią savo krepšinį, taip užsikabintų ir ateityje gautų žymiai pelningesnį kontraktą.

Lietuviai komandoje turi būti, bet reikia ir tų, kurie būtų, sakykime, komandos flagmanai. Vitorijos „Baskonia“ biudžetas didesnis negu „Žalgirio“, tačiau neženkliai. Jie mus šiuo atžvilgiu lenkia gal pusantro karto. Tikrai ne finansai lemia. Tą ir noriu pabrėžti – niekada nebus taip, kad surinksime 15-20 milijonų eurų biudžetą. Pagal savo biudžetėlį tarp dabartinių 16 Eurolygos komandų esame treti, antri ar net pirmi nuo galo, bet tame tikrai nematome problemos siekti sportinio rezultato.“

Taip, žaidėjų kontraktai kaip ir viskas Lietuvoje pabrango. Jeigu anksčiau 10 tūkstančių litų būdavo labai normali mėnesinė alga, tai dabar tai lygu kokiems 6–7 tūkst. eurų. Sunku prie to prisitaikyti, bet tokia rinkos kaina. Anksčiau prikalbindavai žaisti už 10 tūkstančių litų, dabar turi duoti 6–7 tūkst. eurų. Aišku, pagrindinis dalykas tas, kad jų karjera labai trumpa. Realiai, ta karjera gali trukti tik 10 metų, o kitus darbus galima dirbti 40 metų. Kai padalini, gal ir panašios sumos gaunasi. Reikia nepamiršti, kad dauguma krepšininkų yra talentai ir ne kiekvienas žmogus tuo gali užsiimti. Pasauliniame kontekste muzikantai ir aktoriai taip pat gauna daug daugiau negu kitos srities itin geri specialistai. Jie tiek gauna todėl, nes yra išskirtinai geri ir pritraukia daug žmonių, sukuria emocijų. Todėl ta algų skalė yra kitokia.“

„Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas neslėpė, kad euro įvedimas Lietuvoje krepšininkų kontraktų kainas išpūtė kone dvigubai, o neturėdamas skolų Kauno klubas galėtų įsigyti papildomus 2-3 aukšto lygio žaidėjus.

2016-07-27

***

„Turėjau didžiulį trenerio pasitikėjimą ir tą dieną labai sekėsi. Ką mesdavau, beveik viskas sukrisdavo. Jeigu dar būčiau pataikęs visus baudos metimus, būčiau ir 50 taškų pelnęs (juokiasi). Rungtynių emocinis lygis buvo aukštas. Tai apskritai buvo gera atkarpa, nes maždaug tuo periodu ir į Alytaus „Alitos“ krepšį įmečiau gal 40 taškų. Prieš pora metų kaip dovaną gavau įrėmintą mačo protokolą. Reiks jį vėl pasižiūrėti ir paanalizuoti. Buvo pasiektas aukščiausias sportinės formos pikas, buvau trenerio skatinamas mesti daug. Kai meti daug, tai ir pataikyti lengviau, kaip Kobe Bryantui (šypsosi).

Tuo metu rinktinės treneris Vladas Garastas dirbo ir su „Atletu“, todėl po tų rezultatyvių rungtynių gal mane ir sumanė pakviesti (juokiasi). Buvau jaunas, buvo smagu sportuoti su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu ir kitais. Laimėti olimpinį medalį lemta ne kiekvienam ir man, jaunam vaikinui, tai buvo begalinis džiaugsmas.“

Dabartinis Šiaulių „Šiaulių“ vadovas Mindaugas Žukauskas prisiminė rezultatyviausias karjeros rungtynes, kai 1995-1996 m. LKL mače į „Atleto“ krepšį įmetėte net 45 taškus.

2016-08-04

***

„Gal kai kam kartais atrodo, kad Jono Kazlausko sprendimai nelogiški, bet jis mato kelis ėjimus į priekį. Visiems kritikams reikėtų liežuvius laikyti šiek tiek prikąstus. Treneris po pastarųjų trijų čempionatų galėtų pasidalyti savo garsiais pareiškimais, bet jis to nedaro ir ramiai sau išvyksta atostogauti. J. Kazlauskas nuo 2013 m. pasiekė įspūdingus rezultatus, tik čempionatus pabaigti pralaimėjimu kiek nemalonu, kurį laiką lieka tos nuosėdos.“

Dainius Adomaitis, būsimasis J. Kazlausko įpėdinis rinktinėje, negailėjo komplimentų savo mokytojui.

2016-08-05

***

„Trys pergalės iš eilės nuteikė labai optimistiškai, bet pralaimėjimas ispanams buvo labai skaudus. Į aikštę vyrai išėjo taip, lyg vos ne čempionais būtų tapę. 2004 m. olimpinių žaidynių Atėnuose pusfinalyje gavome Italiją. Visi labai džiaugėsi, kad lengvai laimėsime ir žengsime į finalą. Bet viskas baigėsi ašaromis. Mums reikia žaisti prieš kuo pajėgesnį varžovą, tada mūsų motyvacija didžiausia. Normalu, kad iš Jono Valančiūno norima daugiau. Praėjusių metų Europos čempionate jis įrodė, kad moka ir gali būti pagrindiniu komandos ramsčiu. Juolab kad turėjo tikrai sėkmingą sezoną NBA lygoje. Skaudu, kad jis savęs neatranda. Tikrai skaudu žiūrėti į jį. Jis labai stengiasi, išgyvena, Jonui nesiseka. Kartais jis bando per daug viską pralaužti brutalia jėga, pasipila bet kokių netikslių perdavimų. Reikia išlaukti. Dabar Jonas aikštėje kankinasi. Mums visiems tai stebėti taip pat yra kankynė.“

Europos čempionas Virginijus Praškevičius ieškojo nesėkmingo Jono Valančiūno žaidimo priežasčių Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

2016-08-17

***

„Atmosfera toje salėje visuomet būdavo ypatinga. Salė nuo žiūrovų lūždavo, žmonės į ją ateidavo dvi valandas prieš rungtynes, kad galėtų užsiimti vietas ir geriau matyti aikštelę. Tai tikrai būdavo šeštasis komandos žaidėjas. Kažkaip visuomet susilipdydavo labai geras kolektyvas. Prieš rungtynes galvodavome, kaip nenuvilti susirinkusių žiūrovų.“

Lietuviškuoju Johnu Stocktonu vadinamas Robertas Giedraitis prisiminė atmosferą, kuri tvyrojo Šiaulių „Šiaulių“ rungtynių metu mažytėje mokyklinio tipo sporto salėje.

2016-08-25

***

„Esu prieš, kad 12–13 metų vaikai iš savo mokyklų išvažiuoja į Šarūno Marčiulionio akademiją, galbūt kartais kitur. Neįmanoma nuspėti, ar tokio amžiaus žaidėjas bus žvaigždė, ar ne. Neverta jų išvežti, jie dar nepatyrė mamos meilės, nemoka savarankiškai gyventi. Išvažiavę jie daug gyvenime praranda, o ar patobulėja? Turime daug pavyzdžių, kai perspektyviais vadinti krepšininkai būdami 15–16 amžiaus jau baigia karjeras. Labai svarbu, kur krepšininkas važiuoja, pas kokį trenerį pateks, koks jo vaidmuo bus komandoje, kas jį prižiūrės, kas jį mokys gyventi? Būna, kad jaučiasi, jog tam tikras gyvenimo tarpsnis praleistas. Iš pedagoginės pusės tai labai skaudžiai atsiliepia. Kai 15–16 metų vaikinai pasirašinėja sutartis su agentais – tai dar blogesnis dalykas.

Agentai visada žiūrės tik savo interesų, niekada nežiūrės, kaip išlaikyti tavo brangų žmogų šalia, o kažkoks sprendimas išvažiuoti gyvenime tikrai nepadės. Mano manymu, agentai nuo krepšininkų turėtų būti atriboti, kol žaidėjams sukaks 20 metų. Kai agentas nuo kontrakto sumos su dideliu klubu gauna, sakykime, 10 proc. atlyginimo sumos, o tas treneris, kuris nuo 6 metų žaidėją mokė, kaip mesti į krepšį, kaip atlikti pirmuosius judesius, negauna nieko... Atsiprašau. Šitoje vietoje taip pat yra didelė neteisybė.“

Su šešiolikmečių rinktine Europos sidabrą iškovojęs treneris Mantas Šernius išsakė savo požiūrį apie jaunimo krepšinį.

2016-08-28

***

„Tai yra antras kartas. Pirmasis buvo 2009 m. Tuomet paėmėme kreditą, kuris „kabo“ iki šiol. Manau, kažkaip išsirutuliosime ir šįkart. Savivaldybę jau anksčiau buvome informavę, kad padėtis yra labai sunki. Viskam yra pradžia, viskam ateina ir pabaiga. Nesureikšminu savo vadovavimo. Įvedus eurą algos išaugo du kartus, o jie tapo dvejais metais senesni. Nemanau, kad jų meistriškumas nuėjo aukštyn. Viskas greitai neateina, reikia patyrimo, psichologinio ramumo. Sako, žmogus nemoka atiduoti kamuolio. Kaip jis jį atiduos, jeigu nemoka jo pagauti. Pirma, kamuolį reikia išmokti sugauti. Filosofiniai juokai (šypsosi).“

„Šiauliams“ Adomas Klimavičius vadovavo nuo pat klubo įkūrimo 1993 m., tačiau užklupus sunkmečiui, nutarė klubo vairą perleisti Mindaugui Žukauskui.

2016-09-26

***

„Mūsų visa administracija puikiai supranta, kad mes parduodame ne prekę, o emociją. Ir mes kuriame emociją. Kai patys tuo mėgaujamės, tai ir to ryžto atsiranda. Visoje Europoje krepšinis yra „minusinis“. Tai nėra futbolas, bet kiekvienam savo. Bandome žmonėms įrodyti, kad prisidėti prie tos emocijos kūrimo yra labai smagu ir yra garbės reikalas. Kai emocija yra gera – puiku, bet kai emocija bloga, ji vis tiek išlieka emocija. Ir tu ja gyveni. Mums apskritai trūksta marketingo specialistų, kurie suprastų sporto reikšmę ir jo naudą. Daugiau viskas matuojama pagal skaičius ir nekreipiant per daug dėmesio į emocinį užtaisą, kurį duoda komandos palaikymas ir rėmimas.

Ne kartą tai bandėme keisti ir apie tai kalbėjau gal dar prieš septynerius metus. Buvome tam sudarę darbo grupę. Tiesiog toks požiūris, kad viskas yra aikštėje. O iš tikrųjų yra kitaip. Reikia investuoti į žmones. Reikia, kad kiekviena komanda turėtų bilietų pardavimo specialistų, spaudos atstovų. Aplink komandą reikia kurti didesnę vertę. Bet kol kas... Nenorėčiau sakyti, kad vyrauja senas požiūris, bet greičiau įsitikinimas, kad svarbiausia surinkti komandą, ir viskas. Labai paprasta prekiauti bilietais, kai klubas laimi. Kai viską laimi, nereikia nieko reklamuoti ar rašyti. Visi noriai eina į rungtynes, nes pas mus žiūrėti į laiminčius yra mados reikalas. Norėtųsi, kad požiūris keistųsi, nes viskas neturėtų būti priklausoma nuo rezultatų aikštėje. Turi mokėti kurti tą lojalumą komandai ir domėjimąsi krepšiniu. Tikiuosi, su laiku tas atsiras. LKL vykdė mokymus, davė klubams praktikantų, kad šitoje srityje atsirastų specialistų, kurie padėtų komandoms. Tikiuosi, klubuose atsiras daugiau žmonių negu 1–2, kaip yra dabar.“

„Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas pripažino, kad daugumos LKL klubų administracijos pajėgumai vis dar yra silpni.

2016-10-01

***

„Tikrai visko būna. Pradedi galvoti, ar man to labiausiai reikia. Bet nusiramini, pabūni, pamatai, kad yra ir kiti žmonės, kurie lygiai taip pat dirba. Mūsų rėmėjai užsivedę, investuoja savo laiką ir lėšas. Tai skatina įrodyti, kad net blogoje ekonominėje situacijoje galime išspausti maksimumą. Be entuziazmo ir tam tikrų idėjų Lietuvos sporte nieko nebūtų. Iš visų jėgų stengsimės tiek aikštėje, tiek už jos ribų.“

Panevėžio „Lietkabelio“ direktorius Mantas Ignatavičius įvardijo, kas jam suteikia motyvacijos sporto vadybininko darbe.

2016-10-01

***

„LKF turi skatinti su jaunimu dirbančius trenerius. Tai gali būti finansinė, moralinė ar dar kita paskata, bet ji turi būti. Grantas Vasiliauskas su Lietuvos septyniolikmečių rinktine praėjusią vasarą laimėjo trečiąją vietą pasaulio čempionate. Man net niekas „ačiū“ iš federacijos atstovų nepasakė. Neseniai buvo pagerbimas – pagerbė žaidėjus, rinktinės trenerių štabą, o tie treneriai, kurie su tais krepšininkais pradėjo dirbti nuo pirmųjų žingsnių, naktimis kėlėsi ir sportavo? „Ačiū“ per čempionato atidarymą pasakė Regionų lyga. Pagerbė, davė kažkokį krepšelį. Nesvarbu, kas jame buvo, bet esmė yra dėmesys. MKL ir LKF padėkoti pirmiesiems treneriams nereikia.

Skatinkite trenerius, tada nereikės slėptis už reitingų. G. Vasiliauskas yra Lietuvos jaunių rinktinės narys. Pagal įstatus, man priklauso didesnis algos koeficientas. Žinote, kiek daugiau aš gaunu? Devyniais eurais. Mano alga padidėjo lygiai devyniais eurais.“

Tvirtą jaunimo rinktinių narį Grantą Vasiliauską išugdęs treneris Sigitas Krukis liko nusivylęs LKF požiūriu.

2016-10-22

***

„Dabar, sako, Dainius Adomaitis yra jaunas ir nepatyręs strategas. O kada jis bus patyręs? Kai sulauks 60-ies? D. Adomaičiui dabar kiek daugiau nei 40. Būdamas jo amžiaus trenerio darbą jau dirbau ilgą laiką ir jaučiausi užtikrintai. Neabejoju, kad Arvydas Sabonis ir Mindaugas Špokas pasikalbėjo su rinktinės senbuviais, tačiau nebuvo taip, kad žaidėjų nuomonė nebuvo pagrindinis faktorius. Jeigu visų pradėsi klausinėti, gausis tikras turgus. Didesnis, negu buvo padarytas prieš rinkimus. Nereikia bijoti atsakomybės statyti ant jaunų trenerių. Mes to truputį prisibijome ir vis galvojame, kaip čia viskas dabar bus. Nieko čia nebus, viskas bus gerai“

Ilgametis žalgirietis Algirdas Brazys krepšinio aistruolius ramino, jog prie rinktinės vairo stojus Dainiui Adomaičiui šalies krepšinis ir toliau išliks elite.

2016-10-26

***

„Aš matau tik juos žaidžiančius krepšinį, todėl negaliu pasakyti, ar žalgiriečiai turi „kiaušinius“, nes su jais nemiegu.“

Ilgametis Vilniaus „Sakalų“ įžaidėjas Rolandas Skaisgirys sau būdingu humoru apibūdino tuometinę kauniečių situaciją, kai po pralaimėtų Eurolygos rungtynių vyriausiasis ekipos treneris Šarūnas Jasikevičius teigė, kad jo auklėtiniams trūksta „kiaušinių.“

2016-11-09

***

„Darome tai ne iš emocijų, o dėl to, kad pagerintume situaciją. Manome, kad tų pačių teisėjų požiūris turi pasikeisti. Su nauja turnyro sistema ir rungtynių svarba turi keistis ir arbitrų supratimas. Kol kas tikrai nesame patenkinti ir tą aiškiai pasakėme. Ieškome būdų, kaip tą situaciją pagerinti. Ruošiame epizodus iš pastarųjų trejų rungtynių. Rengiame taisyklių traktacijos pavyzdžius, kaip toks pačios situacijos vieniems traktuojamos vienaip, o kitiems – kitaip. Mintis yra tokia, kad tie patys epizodai traktuojami skirtingai. Norime, kad teisėjavimas pagerėtų, pasikeistų. Nesinori kritikuoti ir per daug verkti, bet manome, kad šiuo metu teisėjavimas gali būti geresnis, todėl ir keliame bangas. Tą patį matome LKL rungtynėse. Atvažiuojame į vieną ar kitą miestą ir ore tvyro nuotaika, kad varžovai yra aiškūs autsaideriai. Todėl į kai kuriuos epizodus žiūrima atsainiau.“

„Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas atviravo, kad Eurolygos arbitrai Kauno klubą linkę skriausti tendencingais švilpukais ir žadėjo imtis veiksmų, kad ši situacija pasikeistų.

2016-11-14

***

„FIBA veiksmų sekoje logikos nėra. Jeigu kažko siekiama, viskas turi būti strategiškai sudėliota. Dabar tie absoliučiai desperatiški veiksmai viešumoje pasirodo ir vėl dingsta. Tie gąsdinimai, sankcijos, raštai paskelbiami, bet apčiuopiamų rezultatų nepasiekiama. Jeigu kokia Albanija ar silpnesnės krepšinio šalies federacija su viena kita išimtimi paveikiama, tai dar nieko nereiškia. Tarkime, Prancūziją paveikė buvęs FIBA prezidentas. Pagrindinės krepšinio šalys kaip buvo kartu, taip ir yra. Tas trimitavimas man nekelia nuostabos, nes žinau tuos FIBA žmones ir jų filosofiją.

Strategijos nėra. Tik periodiniai bandymai kurti vaizdą, kad kažkas vyksta. O vyksta kažkokia vaidyba, akių dūmimas. Iš esmės FIBA organizacijoje tai daugelį metų ir buvo – darbo imitacija. Dabar vyksta kovos imitacija. Visi žino, kad niekas nesikeis, o kariavimas raštais... Gaila žmonių, kurie gyvena krepšinyje, ypač tų, kurie investuoja. Labai gaila, kad pagrindinė krepšinio organizacija pati diskreditavo šią sporto šaką. Nacionalinių rinktinių išmetimas iš čempionato sugriaus paskutinį dar šiek tiek vertės turintį FIBA produktą – Europos ar pasaulio pirmenybes. Tai yra tas pats, kas automobiliui nuimti ratus.“

Lietuvos sporto universiteto (LSU) kancleris Mindaugas Balčiūnas turi tvirtą nuomonę apie Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) pradėtą karą su Eurolyga.

2016-11-16

***

alt














Balys Šmigelskas | Alfa.lt





Reklama

Reklama

Reklaminis skydelis

Ieškome darbuotojų

Reklama


Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Reklama