Reklaminis skydelis

Paieška


Draugai

Reklaminis skydelis

Apsilankyk!

Nuorodos

MyPlan.lt - interneto ir TV tiekėjai

Kai pasaulis išgirdo Lietuvos vardą: mažytės Baltijos šalies pergalė prieš jėgą, laikytą nenugalima (VIDEO)



Gediminas Inčiūra | DELFI.lt ir Krepsinis.lt

Kartais užtenka 300 gudrių, ryžtingų ir treniruotų karių, kad sulaikytum 120 tūkstančių dydžio priešų kariuomenę. O kartais užtenka itin kovingos ir motyvuotos 3 milijonų tautos, kad įveiktum kone šimtą kartų didesnį varžovą, niekieno iki tol nenugalėtą.



Kaip Lietuvos teritorija gausi miškų ir ežerų, taip mūsų krepšinio istorija turtinga skambių pergalių ir apdovanojimų. Lietuviai – keturiskart Europos čempionai (sykį triumfavo moterų komanda) ir penkiskart vicečempionai (dusyk – moterys), triskart olimpinės bronzos ir kartą pasaulio čempionato trečios vietos laimėtojai.

Nors pergalė, kuriai skirtas šis tekstas, jokių medalių neatnešė, jos vertė ir vieta mūsų krepšinio chrestomatijoje kitokia – ji pelnė Lietuvai didžiulę garbę, pasaulinį pripažinimą ir neeilinę privilegiją vadintis pirma šalimi istorijoje, patiesusia JAV profesionalų krepšinio rinktinę.

Jei mokslininkams tam, kad įrodytų, jog atomas, kuris kilęs iš graikiško žodžio atomos, reiškiančio „nedalomas“ (taip manyta nuo pat V a. pr. m. e.), vis dėlto yra dalomas, prireikė net 24-ių amžių, tai Lietuvos vyrų rinktinei tam, kad paneigtų JAV krepšininkų nenugalimumo teoriją, pakako vos 6-erių metų. Arba trijų pasimatymų.

Šis atradimas įvyko lygiai prieš 20 metų, 1998-aisiais – praėjus viso labo penkeriems metams nuo to, kai Lietuvos nepriklausomybę pripažino paskutinė pasaulio valstybė (tai 1993 m. padarė Čadas).

Įdomu ir tai, kad tada lietuviai apskritai tik debiutavo pasaulio krepšinio čempionate. Užtat kaip!



Nuo minus 51 – iki plius dviejų

Po to, kai 1988 metais SSRS rinktinė su keturiais lietuviais starto penkete – Šarūnu Marčiulioniu, Valdemaru Chomičiumi, Rimu Kurtinaičiu ir Arvydu Saboniu – Seulo olimpinių žaidynių pusfinalyje 82:76 nugalėjo iš NCAA žaidėjų sudarytą JAV komandą, o paskui iškovojo ir auksą, FIBA nusprendė imtis permainų.

Iki tol Tarptautine krepšinio mėgėjų federacija („Federation Internationale de Basketball Amateur“) besivadinusi organizacija atsikratė paskutinio žodžio ir suteikė leidimą olimpiadoje bei kituose didžiausiuose tarptautiniuose turnyruose dalyvauti ir krepšinio profesionalams – taigi ir žaidėjams iš NBA lygos.

Amerikiečiai tuo pasinaudojo ne iš karto, bet su trenksmu – 1992 m. į Barseloną atsiuntė JAV „Svajonių komandą“, kuri iki šiol laikoma stipriausia bet kada surinkta bet kurios sporto šakos komanda pasaulyje.

Taip jau išpuolė, kad su šia monstriška varžove teko susitikti ir ką tik suformuotai nepriklausomos Lietuvos rinktinei. Tuomet jėgas mūšiui dėl trečios vietos su NVS atstovais taupę mūsiškiai negalėjo nieko padaryti prieš itin užsivedusias NBA garsenybes ir gavo pamoką 51 taško skirtumu – 76:127.



1994 m. Toronte vykusiame pasaulio čempionate, į kurį Lietuva, deja, nepateko, JAV rinktinė su Shaquille'u O'Nealu, Reggie Milleriu ir Shawnu Kempu priešakyje pratęsė savo dominavimą: finalą prieš Rusiją laimėjo 46 taškais – 137:91.

Po poros metų Atlantoje – vėl tas pats: penki originaliosios „Svajonių komandos“ nariai, pasipildę Shaqu, R. Milleriu, Grantu Hillu ir kitais, sušlavė visus savo kelyje pasitaikiusius ir pratęsė pergalių seriją iki 24-ių iš eilės.

Lietuviai šį kartą pasirodė garbingiausiai ir nusileido tik 82:104. Be Šarūno Marčiulionio vertęsi mūsiškiai antroje mačo pusėje kurį laiką dar atsiliko vienženkliu atstumu.

Vis dėlto tikroji Lietuvos krepšininkų žvaigždžių valanda išmušė po dvejų metų – 1998-aisiais Atėnuose, kai prie rinktinės vairo atsistojusio Jono Kazlausko auklėtiniai visiškai netikėtai sugriovė mitą, kad JAV rinktinė yra atspari nesėkmėms – jie jau antrame pirmenybių ture palaužė amerikiečius 84:82 ir privertė iš nuostabos atsidusti visą krepšinio pasaulį.



Drama Atėnuose ir išsisukęs amerikiečių tritaškis su sirena

Tai buvo 1998-ųjų vasara. Čikago „Bulls“ ką tik buvo antrą kartą iškovoję tris NBA čempionų titulus iš eilės, Michaelas Jordanas svarstė apie antrąjį pasitraukimą iš krepšinio, o Los Andželo „Clippers“ pirmu naujokų biržos šaukimo pasirinko Michaelą Olowokandį.

JAV rinktinė jau buvo sudaryta. Į Atėnus turėjo vykti Gary Paytonas, Timas Hardaway, Terrellas Brandonas, Allanas Houstonas, Grantas Hillas Glenas Rice'as, Christianas Laettneris, Tomas Gugliotta, Chrisas Webberis, Kevinas Garnettas, Timas Duncanas ir Vinas Bakeris. Net ir be MJ, Shaqo ir Karlo Malone'o komanda atrodė galingai.

Tačiau staiga – iki pasaulio čempionato starto likus vos kelioms savaitėms – NBA ištiko lokautas, sezono pradžia buvo atidėta neribotam laikui (kaip paaiškėjo vėliau, daugiau nei šešiems mėnesiams) ir tokiu būdu lygos žaidėjams užsitrenkė durys į prestižinį FIBA turnyrą.

Iš potencialių rinktinės kandidatų išbraukus 300 pavardžių dukart NBA čempionui Rudy Tomjanovichiui teko skubiai suktis iš padėties. Jis į stovyklą sukvietė 30 žaidėjų, tarp kurių – ir būsimus NBA veidus: Richardą Hamiltoną, Earlą Boykinsą, Troy Hudsoną bei Chucky Atkinsą. Nė vienas iš jų į galutinę sudėtį nepateko.

Žurnalistai tą komandą praminė Purvinuoju dvyliktuku. Bet tai vis tiek buvo profesionalų rinktinė – sulipdyta iš krepšininkų, tuo metu žaidusių Europos klubuose. 11 iš 12-os atrinktų amerikiečių jau buvo ragavę NBA duonos arba ji jų laukė netolimoje ateityje. Net ir tokios sudėties JAV delegacija buvo planetos pirmenybių favoritė.

Garsiausias tos JAV rinktinės narys – aukštaūgis Bradas Milleris, kuris po kelerių metų nuo planetos pirmenybių net du kartus dalyvaus NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynėse.

Dvyliktuke – ir Trajanas Langdonas, 1999-aisiais pakviestas į NBA 11-tu numeriu. Vėliau jis su Šarūnu Jasikevičiumi ir Juanu Carlosu Navarro pateks į Eurolygos geriausiųjų dešimtmečio komandą.

Pirmame ture amerikiečiai be problemų 83:59 susitvarkė su Brazilija, o lietuviai, taip pat likę be abiejų savo NBA bokštų – Arvydo Sabonio ir Žydrūno Ilgausko – bei karjeras baigusių Šarūno Marčiulionio ir Rimo Kurtinaičio, 97:56 prasivaikščiojo su Pietų Korėja.

Tada JAV rinktinė, laimėjusi pastaruosius 25-is mačus vidutiniškai 37 taškais, susitiko su Lietuva – ir viskas pasikeitė amžiams.

Greitis, persvara po krepšiais ir įkvepiantis puolimas leido mūsiškiams pirmame kėlinyje susikrauti net 16 taškų atsargą (38:22), kuri iki didžiosios pertraukos praktiškai nesumažėjo – 47:34.

Įpusėjus antrai dvikovos pusei Lietuva vis dar išlaikė dviženklį pranašumą – 65:54, 71:60. Visgi pasipila mūsiškių klaidos, amerikiečiai kone visas atakas užbaigia taškais, o kartais dar ir su pražangomis ir likus žaisti 5 min. niekas nebeaišku – 72:68. Dėl teisėjo švilpuko susinervinęs Š. Jasikevičius vos susitvardo nespyręs į reklaminį stendą.



Lietuvos rinktinę tempia Artūras Karnišovas ir Virginijus Praškevičius, po kurio dvitaškio su pražanga – 83:78 (likus 20 sek.). bet dar ne pabaiga: skubiai tritaškį smeigia Steve'as Hawkinsas, A. Karnišovas realizuoja tik vieną baudą ir tas pats S. Hawkinsas stoja mesti dviejų baudų likus žaisti 2,5 sek. – 84:81.

Pirmą pataiko, antros – ne (84:82), o kamuolys nuo lietuvių rankų išlekia už šoninės linijos. Nors daugelis mūsiškių, net ir esančių aikštėje, jau džiaugiasi, amerikiečiai savo išsigelbėjimui dar turi pusę sekundės.

Rankas tenka nuleisti. O padėties rimtumą supratęs J. Kazlauskas grubiai išstūmė nuo atsarginių suolo Dainių Adomaitį – gintis. Deja, pavėluotai, keitimas neleidžiamas.

B. Milleris išmeta kamuolį laisvam Jimmy Oliveriui ir šio tritaškis, suspurdėjęs ant lanko, išsisuka.

Žaidėjai – euforijoje, o trenerių štabas, kuriame konsultantu dirbo ir Š. Marčiulionis, griebiasi už galvų. Tokia pergalė ir taip arti buvo jos netektis.

A. Karnišovas suvertė net 29 taškus, Saulius Štombergas 15, V. Praškevičius 12, D. Adomaitis 10 taškų.

Tai – pirmas JAV rinktinės pralaimėjimas tarptautinėje arenoje nuo 1992-ųjų, kai leista žaisti profesionalams. Šis įrašas krepšinio metraščiuose liks amžiams. Įspūdingą 26-ių pergalių seriją nutraukė beveik šimtą kartų už Šiaurės Ameriką (3 mln. prieš 276 mln. gyventojų) mažesnė šalis.

„Lietuva savo veiksmais įrodė, kad JAV rinktinė nėra neįveikiama. Karnišovo vedama komanda tris ketvirtadalius laiko aiškiai pranoko amerikiečius, o tada susidūrė su fizinėmis kančiomis ir varžovų jėga, kibumu bei greičiu. Nepaisant to, ši mažytė Baltijos šalis, tik dar visai neseniai pripažinta oficialiai, neleido pasprukti istorinei pergalei“, – skelbė ispanų dienraštis „El Mundo Deportivo“.



Grąžinkite „Svajonių komandą“!

Kitą dieną „Today's News Herald“ laikraštyje pasirodžiusiame straipsnyje „JAV rinktinė nugalėta“ buvo reikalaujama vieno: „Grąžinkite „Svajonių komandą“!

„JAV krepšinio rinktinė, kurios pasaulyje amžinai yra labiausiai bijoma, buvo nugalėta pasaulio čempionato pirmame etape Lietuvos – 84:82. Paskutinį kartą planetos pirmenybėse ar olimpiadoje amerikiečiai buvo pralaimėję dar eroje prieš „Svajonių komandą“, kai 1990 m. su NCAA žaidėjais 91:99 nusileido Jugoslavijai“, – pastebėjo spauda.

„Jie buvo šiek tiek geresni už mus. Pasakysiu gal kiek kitaip. Jie buvo geresni už mus didžiąją rungtynių dalį. Jie žaidė labai intensyviu ir agresyviu krepšinio stiliumi“, – pripažino dukart NBA čempionas Rudy Tomjanovichius.

Su tuo sutiko ir sensacijos herojus A. Karnišovas, kuriam iki šiol priklauso daugiausiai taškų per vieną dvikovą į JAV krepšį sumetusio lietuvio rekordas.

„Mes išėjome ir norėjome žaisti tai, kaip jie tai daro, t. y. galingą, fizinį krepšinį. Stengėmės būti labai agresyvūs ir greitai įžaisti kamuolį. Todėl mes ir išlikome rungtynėse bei jas laimėjome. Pasirodėme ir žaidėme taip, kaip jie tą daro“, – tikino Pirėjo „Olympiakos“ puolėjas.

Jį labiausiai ir gyrė R. Tomjanovichius.

„Karnišovas buvo didelis faktorius, jis draskė mūsų gynybą prasiveržimais. Lietuviai žaidė labai pakilų, puolimu paremtą krepšinį. Kai mes apsipratome ir ėmė kontroliuoti žaidimą, buvo jau per vėlu“, – konstatavo jis.

„Associated Press“ publikacija „Lietuva pribloškė Jungtines Valstijas“ apibendrino šį istorinį rezultatą:

„Nugalėti amerikiečius yra didelis pasiekimas krepšinio pasaulyje. Žinoma, tai lengviau įgyvendinti, kai JAV surenka ne savo geriausius žaidėjus, bet juk ir Lietuvos komanda neturėjo visų savo geriausių“.

„Išskyrus Artūrą ir Gintarą Einikį, tai – labai jauna komanda, bet dabar ji tiki, kad gali įveikti bet ką“, – Lietuvos rinktinę apibūdino jos asistentu darbavęsis Donnie Nelsonas.

Po nepamirštamos pergalės lietuviai tik vargais negalais išnešė sveiką odą prieš Braziliją 66:62 ir tapo C grupės nugalėtojais, nors po pirmos rungtynių pusės atsiliko dviženkliu skirtumu (28:39).

Jonas Kazlauskas turėjo tam paaiškinimą.

„Žaisti taip kaip mes tai darėme prieš Jungtines Valstijas ir paskui neiti miegoti iki trečios valandos ryto tam, kad pažiūrėtum tą mačą per TV – tai išsekino mus“, – paatviravo treneris. Lietuvių žaidimo kreivė toliau krito žemyn: netrukus sekė pralaimėjimai australams, rusams ir italams. Galutinėje įskaitoje – tik septinta vieta.

Amerikiečiai po šalto lietuviško dušo atsitiesė ir be nuostolių nukeliavo iki pusfinalio. Jame irgi viskas ėjosi pagal planą: iki finalinės sirenos likus žaisti mažiau nei tris minutes persvara prieš Rusiją dviženklė – 64:54. Tačiau tada rusai laimėjo atkarpą 12:0 ir išplėšė neįtikėtiną pergalę 66:64.

Tiesa, daug diskusijų kelia kontroversiškos paskutinės pusfinalio sekundės: po to, kai Sergejus Panovas įmetė lemiamus taškus ir persvėrė rezultatą saviškių naudai (66:64), buvo likusios daugiau nei 4 sek., bet rusai jas sudegino paėmę kamuolį ir prispaudę jį ant žemės. Ir nors fantastiškas to paties J. Oliverio, kuris vos nenubaudė lietuvių, tritaškis netrukus skrodė tinklelį, teisėjai taškų nebeįskaitė.

Galiausiai JAV kovoje dėl bronzos 84:61 pranoko šeimininkus graikus, o rusai finale 62:64 pripažino Jugoslavijos viršų.

Po ketverių metų Indianapolyje šeimininkų rinktinės neišgelbėjo net ir NBA žvaigždžių sugrįžimas. Nenugalimumo aurą praradę amerikiečiai įsigudrino nusileisti Argentinai, Jugoslavijai ir Ispanijai bei finišuoti tik šešti.



Reikia pažymėti, kad 1998-ųjų pergalė prieš JAV krepšinio komandą – ne vienintelė tokia Lietuvos rinktinės sąskaitoje. Antra tokia į mūsiškių kraitį įkrito 2004 m., kai olimpinių žaidynių grupių etape 28-ių Š. Jasikevičiaus taškų dėka tuometinė amerikiečių kompanija su jaunučiu LeBronu Jamesu, Allenu Iversonu, Stephonu Marbury, Dwyane'u Wade'u, Carmelo Anthony, Lamaru Odomu ir Timu Duncanu buvo nugalėta 94:90. Visgi akistatoje dėl bronzos to pakartoti nebepavyko: septyni Arvydo Macijausko tritaškiai nepadėjo išvengti nesėkmės 96:104. Šioje rinktinėje, be Šaro, iš 1998-ųjų pergalės liudininkų dar žaidė Saulius Štombergas ir Mindaugas Žukauskas. Apskritai, jei Lietuvos valstybės vadovams kada nors įsireiktų pasirinkti kokių nors svarbių derybų su JAV politikos viršūnėmis vietą, tai tikrai turėtų būti Atėnai. Būtent čia ir tik čia mūsų šalies krepšinio rinktinė abu kartus ir pergudravo amerikiečius. Visas kitas aštuonias tarpusavio krepšinio grumtynes laimėjo JAV atstovai. Nepaisant to, Lietuva pagal prieš profesionalų Ameriką pasiektas pergales yra lyderė kartu su Argentina ir buvusia Jugoslavija. Po sykį amerikiečius nuliūdino Rusija, Puerto Rikas (92:73 Atėnuose 2004 m.) ir Graikija (101:95 Saitamoje 2006 m.). Bendra JAV krepšinio rinktinės statistika pagrindiniuose turnyruose nuo 1992-ųjų vis tiek kelianti pagarbą – 91 pergalė ir 9 nesėkmės.

2019-ieji ir pasaulio čempionatas Kinijoje – jau kitąmet. Kol kas tiek Lietuvos, tiek JAV rinktinės atrankoje į jį keliauja pergalingai ir didina šansus išvysti 11-tą krepšinio sostų karų „Lietuva prieš Ameriką“ seriją. Kartais net nereikia medalių, kad mūšis įstrigtų amžiams.

Kartais užtenka ir tiesiog pasiaukojamos kovos. Nors norisi tikėti, kad metas trečiai pergalei prieš krepšinio tėvynę jau bręsta.

Lietuvos ir JAV krepšinio rinktinių susidūrimai:



alt





alt












Gediminas Inčiūra | DELFI.lt ir Krepsinis.lt



Reklama

Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama


Reklaminis skydelis

Reklama