Reklaminis skydelis

„Žalgirio“ veteranas G. Budnikas: rinktinės žaidimas darosi vis blankesnis



Olimpinio krepšinio kovos įgavo pagreitį. Grupės etapas baigtas, komandos sužaidė po penkerias rungtynes, išsidalino vietas grupėse, sužinojo būsimus varžovus ir ruošiasi lemiamoms kovoms ketvirtfinalyje.

Galingai startavusi ir iškovojusi tris pergales iš eilės Lietuvos rinktinė vėliau sustojo. Ketvirtosiose grupės rungtynėse Jono Kazlausko auklėtiniai buvo nušluoti ispanų (59:109), o penktosiose įveikti kovingųjų kroatų rinktinės (81:90).

Vienuolika sezonų Kauno „Žalgirio“ garbę septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose gynęs Gediminas Budnikas neslepia, kad rinktinė neatrodo itin džiuginančiai, tačiau mano, jog būsimi varžovai ketvirtfinalyje palankūs. Pralaimėjimų veteranas nesureikšmina ir mano, jog rinktinė gali iškovoti olimpinius medalius.

„Niuksas į pašonę visada gerai, tačiau kai gauni nokautą tokį kaip nuo ispanų, tai į atmintį įstringa labai ilgam“ – teigė daugybę apdovanojimų per karjerą pelnęs krepšininkas.

Su 8 kartus Lietuvos čempionu tapusiu „Žalgirio“ veteranu Alfa.lt kalbėjosi apie rinktinės ir žaidėjų pasirodymą grupių etape, būsimą varžovą ir šansus iškovoti olimpinius medalius.

Po grupių etapo tapo aišku, jog Lietuvos rinktinės ketvirtfinalyje lauks australiškas barjeras. Kaip vertinti, jog ketvirtfinalyje susitiksime su Okeanijos atstovais?

Manau, kad tai palankesnė komandai nei kuri nors iš europiečių. Australų vidurio puolėjas Andrew Bogutas gerai mato aikštę, moka atlikti perdavimus. Tačiau jis nėra toks agresyvus kaip serbų vidurio puolėjas Miroslavas Raduljica ar daugelis kitų šios pozicijos krepšininkų.

Žvelgiant į mūsų rinktinę atrodo, jog kartais pristingame jėgų. Nesužaidžiame gynyboje, leidžiame priešininkams pajusti žaidimą ir taip prisidarome problemų. Pirmose rungtynėse atrodėme šviežesni, o dabar panašu, jog mūsų žaidimas darosi vis blankesnis.

Manau, kad jeigu prieš australus klaidų nekartosime, turėsime puikius šansus žengti į pusfinalį.

Kas galėjo nulemti, kad pirmąsias tris rungtynės Lietuvos rinktinė sužaidė pakankamai solidžiai, o vėliau žaidimo kreivė ėmė kristi žemyn?

Kalbant apie rungtynes su Ispanija, tai buvo tragedija. Penkiasdešimties taškų skirtumas, 109 praleisti taškai į savąjį krepšį net nežaidus pratęsimo. Kokia čia gynyba?

Ispanai buvo tarsi sužeistas žvėris, jiems nebuvo kur dėtis. Reikėjo pergalės, tai ji ir buvo iškovota. Komanda pilna žvaigždžių. Todėl laimėjus dvi draugiškas rungtynes prieš čempionatą iškart galvoti, kad esame už juos geresni – didžiulė klaida. Tą ir pamatėme.

Nemanau, kad smukęs žaidimas galėjo būti trenerio kaltė. Jonas Kazlauskas puikus treneris ir jis tikrai nuteikė savo žaidėjus kovoti dėl pergalės. Galbūt kiekvienam žaidėjui viduje buvo per ne lyg didelis pasitikėjimas.

Pasitikėjimas sporte reikalingas dalykas, tačiau gerbti ir vertinti priešininką yra dar svarbiau.

Po paskutinių dviejų pralaimėjimų, užsienio spauda ėmė spėlioti, jog visa tai daroma specialiai. Siekiama išsikovoti palankesnį varžovą atkrintamosiose. Kaip vertinate tokias kalbas?

Visi skaičiuoja, visi galvoja kas parankesnis ir su kuo žaisti. Tačiau argi gali būti taip, jog Kazlauskas prasidėjus rungtynėms daro atitinkamus keitimus, kad specialiai pralaimėtų?

Su ispanais tikrai nieko nebuvo daroma specialiai. Tame mače tiesiog buvo tragiškas žaidimas. Su kroatais taip pat jokių strategijų niekas nekūrė. Buvo leista įsižaisti komandos lyderiams, todėl ir pralaimėjome.

Žvelgiant į varžovus, aš taip pat manau, kad Australija palankesnė varžovė nei kitos, daugelis taip mano. Gal kiti ir galvoja, kad kažką rinkomės, tačiau į kažkokias strategijas čia nepanašu.

Rinktinėje blankokai atrodo NBA lygoje solidžiai žaidęs Jonas Valančiūnas. Komandą į priekį priversti traukti kiti žaidėjai. Ar tai blogas ženklas žvelgiant į artėjančias kovas?

J. Valančiūno situacija įdomi. Manau, kad prieš čempionatą spauda, gerbėjai, treneriai perspaudė. Per daug šį krepšininką palaikė komandos lyderiu. Jis iš tikrųjų turėjo puikų sezoną NBA, o varžovai tai žino. Vos gavus kamuolį po krepšiu Joną apstoja iškart keli priešininkų komandos žaidėjai.

Dabar teisėjai propaguoja žymiai daugiau grumtynių po krepšiu. Taip atsiranda nešvarus žaidimas, o per jį ir klaidos. Todėl ir Valančiūnas nepademonstruoja žaidimo, kurį galėtų.

Reikėtų, kad kamuolys greičiau judėtų. Daugiau judesio, daugiau perdavimų, tada ir progos bus užtikrintesnės. Gavęs kamuolį po krepšiu ir varžovų apsuptyje bandydamas pelnyti taškus, Jonas pats sau apsunkina žaidimą.

Tačiau jis profesionalus žaidėjas. Manau, kad žaidimas prieš Australija bus kur kas geresnis.

Lietuvos rinktinė be J. Valančiūno turi dar du vidurio puolėjus. Galbūt Kazlauskui derėtų dažniau į aikštę leisti Robertą Javtoką, kuriuo kol kas jis nelabai pasitiki, ar Antaną Kavaliauską?

Tie kurie atidžiai sekė rinktinės žaidimą pasiruošime olimpinėms, galėjo matyti, kad R. Javtokas tinka keisti J. Valančiūną ir duoti jam pailsėti. Jis yra gynybinio plano žaidėjas ir visi puikiai tai žino.

Atrodo, kad su R. Javtoku puolime žaidžiame iš kart be vieno žaidėjo. Jis puikiai mato aikštę, moka statyti užtvaras, tačiau puolime jo nauda maža. Dėl to manau, kad Antanas Kavaliauskas šiuo atveju yra šiek tiek naudingesnis keitimas.

Gaila, jog rinktinėje nėra Darjušo Lavrinovičiaus. Manau, kad jeigu jis būtų sutikęs žaisti, turėtume labai daug naudos. Jis moka mesti tritaškius, todėl galėtų ištraukti varžovų vidurio puolėją iš baudos aikštelės.

Deja, bet dabartinėje rinktinėje nei vienas iš mūsų vidurio puolėjų nemoka mesti nuo tritaškio linijos. Kavaliauskas mėto iš vidutinio nuotolio, tačiau prie tritaškio linijos nėra pavojingas, o ir treneris jam tokių tikslų nekelia.

Kaip bebūtų, mažu penketu mes negalime žaisti, bet kuris iš vidurio puolėjų yra labai reikalingas ir be to neapsieitume.

Kaip vertinate rinktinės debiutantų įsiliejimą į rinktinę?

Marių Grigonį galima apibūdinti tik gerais žodžiais. Kontrolinėse rungtynėse jis atrodė labai solidžiai. Nors žaidžia ne tiek ir daug, gerai atrodo ir dabar. Turi metimą ir puikiai tinka lengvojo krašto pozicijai. Manau, kad jis į rinktinę atėjo ne vienam čempionatui, o ilgam. Jeigu rimtai dirbs ir išvengs traumų, turėsime puikų žaidėją.

Dėl sprendimo paimti į rinktinę Vaidą. Kariniauską, suabejočiau. Rinktinei reikia mokėti žaisti puolime, o šiuo atveju Mindaugas Girdžiūnas būtų kur kas geresnis variantas. Jis pakankamai greitas, moka mesti atšokęs, galėtų pelnyti daug daugiau taškų.

Tačiau V. Kariniauskas pasirinktas kaip gynybinio plano žaidėjas. Jis aukštas beveik dviejų metrų vyrukas ir gali gerai gintis prieš mažesnius įžaidėjus.

Dažnai sakoma, kad grupėje pralaimėtos bent vienos varžybos išeina į naudą. Krepšininkai taip labiau susikaupia kovoms kitame etape. Ar iš tiesų tokie pralaimėjimai gali atnešti naudos?

Matome kaip atrodo kitos komandos, matome ir savus. Bandome žaidėjus pagirti kai laimi, išpeikiame kai pralaimi.

Niuksas į pašonę visada gerai, tačiau kai gauni nokautą tokį kaip gavome nuo ispanų, tai į atmintį įstringa labai ilgam.

Manau, kad teisingai sakoma, jog pralaimėjimas grupės varžybose gali teikti naudos. Komanda dar kartą susimobilizuoja ir tuomet gali žaisti daug geriau.

Jau dabar aišku, jog jeigu įveiks ketvirtfinalio barjerus, viename pusfinalių susitiks JAV ir Ispanija. Lietuvai patekus tarp 4 stipriausių rinktinių, neišvengiamai dėl medalio teks žaisti su viena iš jų. Kelias iki medalių tapo sunkesnis?

Pirmiausia, tai manau, kad treneriai galvoja tik kaip įveikti australus. Tuomet jau bus galima mąstyti su kuo teks susitikti kitame etape.

Džiugu, kad galime išvengti tokių varžovų pusfinalyje. Nuo to kelias finalą gali būti lengvesnis. Tačiau pirmiausia derėtų susikoncentruoti į australų barjerą.

Paspėliokime. Patekus į pusfinalį lauktų Kroatija arba Serbija, kuri iš šių komandų mums būtų parankesnė?

Serbai puikiai pažįstamas varžovas nuo labai senų laikų, prieš juos visada žaisti sudėtinga. Kroatai metikų, komanda. Kai pajunta metimą jie tampa sunkiai sustabdomais. Tą matėme ir paskutiniame susitikime.

Spėlionės ir lieka tik spėlionėmis, tačiau manau, kad mūsų rinktinei palankiau būtų žaisti prieš kroatus. Vieną kartą su jais šiose olimpinėse jau susitikome, todėl šiek tiek daugiau žinome ko tikėtis. Kazlauskui būtų kur kas lengviau ruošti rungtynių planus.

alt












Tomas Zmitrevičius | Alfa.lt



Reklama



Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama

Reklaminis skydelis