Skrajojanti ar buksuojanti: kokią rinktinę pamatysime su australais?



Lietuvos krepšinio rinktinė grupės varžybas olimpiniame Rio baigė dviem pralaimėjimais. Kiek skandalingai. „Twitter“ sprogo nuo sąmokslo teorijų, neva lietuviai sąmoningai pralaimėjo ispanams ir kroatams, kad išvengtų JAV rinktinės barjero iki pat finalo.

Neaišku, ar tai tiesa, tačiau Lietuvai tai bet kokiu atveju blogos žinios.

Jei tiesa, tai didelė gėda ir smūgis Lietuvos krepšinio prestižui. Galiausiai net nereikia fakto, pačios kalbos ir įtarimai jau juodina lietuviško krepšinio garbę. Jei netiesa, tai reiškia, kad rinktinės žaidimas griuvo ir nerimo ženklų prieš lemiamas kovas daugiau nei sočiai.

Rungtynes, pralaimėtas -50 taškų, analizuoti buvo ir sudėtinga, ir beprasmiška. Tiesiog viskas buvo blogai. Mače su Kroatija šviesos spinduliais tapo Manto Kalniečio pasirodymas ir nedidelis spurtas mačo pabaigoje, galbūt galėjęs virsti rinktinės atgimimu, jei iki mačo pabaigos būtų likusios dar bent kelios minutės.

Kalnietis, žinoma, olimpiniame turnyre tiesiog nuostabūs. Nepaisant netgi to, kad Kalniečio ir Valančiūno jungtis visiškai neveikia, nors tai turėjo būti kone esminiu rinktinės ginklu. Visuotinai sutariama, kad tai JV kaltė.

Didžiausios Lietuvos rinktinės bėdos prieš atkrintamąsias:

1. Pradingęs Jonas Valančiūnas

Mistika. Taip, nematome žaidimo „du prieš du“, už ką pirštu galėtum baksnoti į trenerį ar įžaidėją, tačiau labiausiai glumina, koks išskydęs Valančiūnas yra žaisdamas „vienas prieš vieną“. Komandai puolant blaškosi ir lengviau pameta kamuolį, nei randa būdų apeiti varžovą, kas iš esmės yra jo duona kasdienė. Tai, kad Javtokas ir Kavaliauskas kojų olimpiniame turnyre beveik neapšilo, rodo, kad Kazlauskas tiki, jog JV svarbiausiu metu atsities, tačiau artimiausia akistata nusimato prieš Andrew Bogutą – fantastiškai olimpiniame turnyre žaidžiantį NBA čempioną.

2. Individuali gynyba

Kažkas baisaus. Ir ne tik Valančiūnas, kuris visiškai nesusitvarkė su Pau Gasoliu. Lietuvos rinktinė nedvigubino gynybos prieš Pau, nors prieš tą patį Valančiūną varžovai pagalbą gynyboje dažnai naudoja. Gal ir suprantama: ispanai puldami turi per daug opcijų, kad galėtum aukoti ir kažką palikti laisvą. Nesusitvarkė lietuviai ir su kroatų lyderiais Bojanu Bogdanovičiumi bei Dario Šaričiumi. Pastarojo gynybą patikėti Kuzminskui apskritai virto nesusipratimu. Būsimąjį „Knicks“ žaidėją Šaričius maudė ir apgaulingais judesiais, ir fizine jėga.

3. Nuspėjamumas

Kai per pasirengimo ciklą lietuviams teko žaisti su Brazilija, Argentina ar Ispanija, būsimais varžovais Rio, Jonas Kazlauskas kartojo, kad stengiasi neatskleisti visų kortų. Sunku pasakyti, ką strategas pasiliko konkrečiai Rio, tačiau bent ispanai ir kroatai visus lietuvių derinius gliaudė it riešutus. Lietuvių bandymas landžioti pro galybę užtvarų ėjo perniek, nes varžovai jau žinodavo, kur kuris žaidėjas atsidurs ir užkirsdavo tam kelią. Tai viena priežasčių, kodėl taip žiba Kalnietis, – deriniai nesigauna, reikia imtis individualių veiksmų.

Daug kas kalba, kad australai parankus varžovas Lietuvos rinktinei. Vargu. Tai šiek tiek laukinė komanda, o Lietuvos rinktinė, ar, tiksliau – Kazlauskas, nemėgsta su tokiomis žaisti. Tai parodė ir rungtynės su Nigerija, kai žaisdami padrikai ir išnaudodami fizines savybes afrikiečiai lietuviams sukėlė begalę galvos skausmo. Australai naudojasi ne tik greičiu, bet ir jėga, o tai taip pat skamba kaip grėsmė, žinant Valančiūno formą.

Ir vis dėlto: Lietuvos rinktinė gali atsitiesti. Kodėl? Nes ji sugeba tai padaryti. Sunkiau lipa iš duobių pačių rungtynių metu, tačiau pergrupuoti pajėgas tarp rungtynių Kazlauskas sugeba. Taip pat patirties faktorius. Kalnietis, Mačiulis, Jankūnas – žmonės, ant kurių pečių laikosi komandos žaidimas olimpiadoje, yra pakankamai patyrę vilkai, kurie nesutriks net ir tokiose atsakingose rungtynėse kaip ketvirtfinalis.

Viskas arba nieko. Išlikimo rungtynių su Australija pradžia – 17.00 valandą.

alt











Julius Bliūdžius | Alfa.lt






Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama