Apie bronzą prakalbęs K. Maksvytis: komandą reikia laikyti „įtampoje“



Kaziui Maksvyčiui praėjęs sezonas baigėsi liūdnai. Su Klaipėdos „Neptūnu“ Eurolygoje debiutavęs ir 4 pergales prestižiniame Senojo žemyno turnyre pasiekęs treneris karjerą uostamiestyje baigė mažojoje Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijoje 2:3 pralaimėdamas Utenos „Juventus“ ekipai.

Dabar K. Makvytis jau pats trokšta atimti iš „Neptūno“ bronzos medalius ir sukurti ypatingą istoriją su Panevėžio „Lietkabeliu“.

Iki K. Maksvyčio atėjimo klubas per 11 susitikimų pergalę šventė vos 2 kartus ir kartu su Alytaus „Dzūkija“ balansavo ties pavojinga iškritimo riba į žemesnį divizioną. Gruodžio 2 dieną komandos vairą oficialiai parėmęs specialistas per iki šiol sužaistus 9 mačus atvedė klubą į 7 pergales, o skambiausios iš jų pasiektos per pastarąsias savaites – 75:65 patiestas Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir 74:70 nugalėtas Klaipėdos „Neptūnas“.

Šiuo metu „Lietkabelis“ (9/11) LKL čempionate užima 6 vietą, o šeštadienį Utenoje panevėžiečiai kausis su Utenos „Juventus“ (10/10). Būtent „Neptūno“, „Juventus“ ir Prienų-Birštono „Vytauto“ ekipos dalijasi 3–5 vietas, todėl ši situacija leidžia manyti, kad per likusius 16 reguliaraus sezono mačų kova dėl aikštės pranašumo atkrintamosiose varžybose bus itin atkakli.

Kas iš esmės pasikeitė komandos žaidime po jūsų atėjimo? – Alfa.lt paklausė K. Maksvyčio.

Kalnų nenuvertėme, viskas buvo neblogai prieš man ateinant, reikėjo tik labai nedidelių smulkmenų. Pasikeitė mūsų įžaidėjas, o antrajame rate turėjome daug palankesnį tvarkaraštį – daugelį rungtynių žaidėme namuose. Krepšinyje nieko naujo neišrasi – kiekviena pergalė prideda pasitikėjimo, o kiekvienas pralaimėjimas jo kažkiek atima.

Ką patys žaidėjai dabar mano apie komandos šansus šiame sezone?

Žaidėjai, kaip ir visi žmonės, mėgsta atsipalaiduoti, kas ir įvyko per paskutines Baltijos krepšinio lygos (BBL) rungtynes su Latvijos komanda. Išvažiavome žaisti be Valdo Vasyliaus ir Miljano Pavkovičiaus, kuriuos bandome atstatyti ir pataupyti LKL kovoms, bet tai nepateisina patirto pralaimėjimo. Šitoks atsipalaidavimas ir pasitikėjimas kitą kartą gali padaryti meškos paslaugą. Komandą reikia laikyti „įtampoje". Padarėme tikrai neblogą darbą, bet apetitas pakilo bevalgant, dabar matome, kad galime dar labiau pasigerinti savo padėtį Lietuvos čempionate. Užtikrintumas yra gerai, bet atsipalaidavimas mums gali pakišti koją.

Tarpusavio dvikovoje jau šeštadienį turite progą pavyti Utenos „Juventus“ klubą ir galbūt net užkopti į 3 vietą. Paklausiu drąsiai – ar „Lietkabelis“ gali tapti praėjusio sezono „Juventus“ ir iškovoti bronzą?

Gali! Tikrai gali. Kodėl gi ne? Dabar yra sezono vidurys, o lemiamos kovos prasidės pavasarį. Į jį mes dar nežiūrime ir norime kaip įmanoma labiau pasigerinti savo padėtį per likusį reguliarųjį sezoną. Esant sėkmei norėtume užsitikrinti namų aikštės pranašumą. Jeigu sėkmė mus aplenks, stengsimės išvengti bent akistatos ketvirtfinalyje su grandais. Faktas, kad „Lietkabelis“ ir kitos komandos turi tokių šansų, kuriuos pernai turėjo Utena.

Užsiminėte apie grandus. Ar „Neptūnas“, jūsų nuomone, patenka į šią sąvoką?

Būkime „biedni“, bet teisingi. „Neptūnas“ pagal biudžetą ir sudėtį, išskyrus Kauno „Žalgirį“ ir „Lietuvos rytą“, yra aukščiau už visas likusias komandas. Į vieną stalčių Klaipėdą dėti su Prienais, Utena, Panevėžiu ar Šiauliais, mano manymu, negalima. Kita vertus, „Neptūnui“ iki grandų statuso dar šiek tiek trūksta.

Kuri pergalė buvo saldesnė – prieš „Lietuvos rytą“ ar „Neptūną“?

Man asmeniškai smagesnė pergalė buvo prieš „Neptūną“, savo buvusią komandą (šypsosi). Juolab kad ji buvo iškovota išvykoje. Abi pergalės buvo geros, gal kai kam tie taškai buvo neplanuoti. Jie mums padėjo smarkiai pakilti turnyrinėje lentelėje.

Pergalingame mače su Klaipėdos klubu rezultatyviausiai žaidė Simas Buterlevičius (21 taškas). Praėjusį sezoną šis gynėjas Jūsų buvusiai komandai pridarė daug bėdų ir mažajame LKL finale, kai dar gynė Utenos garbę. Kaip stengiatės išnaudoti šį krepšininką?

Mažai kas mato, kokį didelį darbą Simas atlieka gynyboje. Nesinori žaidėjo išgirti, nes dauguma pasiduoda toms žmogiškoms silpnybėms, bet jis yra ne tik vienas iš puolimo lyderių, bet ir vienas iš pagrindinių gynybos ramsčių. Kai komandoje yra toks sunkiai dirbantis atletas, jo pavyzdžiu užsidega ir kiti.

Vienas žinomiausių Lietuvos krepšinio vadybininkų Jonas Vainauskas dabartinei „Lietkabelio“ vadovybei negailėjo gerų žodžių dėl įdomių ir nestandartinių sprendimų. Ką Jūs galėtumėte išskirti?

Džiugina vadovybės požiūris, kuri žaidėjams ir treneriams išmokėjo premijas ne tik už pergalę prieš vilniečius, bet ir klaipėdiečius. Piniginis atlygis yra vienas iš papildomos motyvacijos šaltinių. Gerai, kad vadovai turėjo tokią galimybę.

Aišku, administracijos pajėgumais ir žmogiškaisiais ištekliais negalime prilygti Vilniui, Kaunui ar Klaipėdai, bet pastaruoju metu klubas pasipildė naujais specialistais. Vadinasi, „Lietkabelis“ po truputį stiprėja, plečiasi. Jo dar negalima pavadinti idealiu, bet tikrai bandoma savo veiklą vykdyti taip, kaip ją atlieka geriausi klubai.

alt








Balys Šmigelskas | Alfa.lt



Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama