M. Paulauskas: kuklus Europos krepšinio karalius



Kovo 19-ąją 71-ąjį gimtadienį atšventė žmogus, kuriam skirti sveikinimai turi būti skambūs. Modesto Paulausko indėlį į antrąją lietuvių religiją sunku pervertinti, tačiau ne vienas Lietuvos krepšinio specialistas įsitikinęs, jog šiais laikais Modė yra nepelnytai primirštas.

Savo didybe prilygsta Arvydui Saboniui. Ir visa galva lenkia visus likusiuosius šlovingoje mūsų šalies krepšinio istorijoje. Taip M.Paulauską apibūdina sporto rašytojas bei istorikas Skirmantas Karalevičius.

Jo teigimu, vienintelis M.Paulausko skirtumas, lyginant su A.Saboniu, – ūgis. Geriausias visų laikų Lietuvos milžinas perkopė 220 cm, o Modė vos viršijo 190 cm. Tačiau talentu, kovingumu ir įtaka komandos žaidimui, lyderio savybėmis M.Paulauskas nė kiek nenusileido Sabui, o keletą metų buvo absoliučiai geriausias Europos krepšininkas.

"Modestas, skirtingai nei A.Sabonis, rungtyniavo labai seniai – beveik prieš pusę amžiaus, o žmonės linkę pamiršti praeities nuopelnus. Jiems atrodo, kad tas, kuris aikštelėje žiba dabar, yra geresnis už kažkokį, kad ir garsų veteraną. O iš tiesų Modė aikštelėje kurdavo tokius stebuklus, kad daugumai dabartinių žaidėjų tai nė nesisapnuoja", – pasakojo S.Karalevičius.

"Štai pažiūrėjau dokumentinį filmą apie M.Paulauską, kuris buvo sukurtas jo 70-mečio jubiliejui. Manau, kad jame atspindėta toli gražu ne viskas, kas turėtų būti sudėta. Iškart matyti, kad jį kūrė žmonės, kurie patys nė neregėjo jo žygdarbių aikštėje", – teigė pašnekovas, prisipažinęs, kad gyvai matė šimtus legendos rungtynių.

Savo prisiminimus jis suguldė į gausias savo knygas, skirtas Lietuvos krepšinio garsenybėms ir istorijai. S.Karalevičius yra parašęs ne vieną knygą ir apie bokso pasiekimus. Naujausią savo leidinį Kaune jis pristatys balandžio 6 d. Vinco Kudirkos bibliotekoje.



Papasakokite apie M.Paulausko epochos pradžią.

– Modestas į krepšinį įsiveržė labai laiku. Jis tapo tikru gelbėtoju. Gal ir sunku patikėti, bet tuo metu – apie 1962-uosius Lietuvos krepšinis geso, gal netgi buvo ties žlugimo riba. Sovietų Sąjungos čempionate žalgiriečiai užėmė vos 13-ąją vietą. Tačiau tais metais prie komandos vairo stojo Vytautas Bimba. Jis subūrė visiškai naują jauną komandą. Taip sutapo, kad tais metais Klaipėdos "Maistas" tapo Lietuvos čempionu. Trenerį ypač sudomino vienas vaikinukas iš tos pajūrio komandos. Netrukus, tų pačių metų gruodžio 2-ąją, M.Paulauskas jau debiutavo "Žalgiryje". Tuo metu jam buvo septyniolika.

Kas pasikeitė debiutavus M.Paulauskui?

– 1963 m. "Žalgiris" pakilo į aštuntą vietą. V.Bimba jau tada įžvelgė, kad M.Paulauskas – būsimas lyderis. Šalia jo rungtyniavo jauni, perspektyvūs Vytautas Sarpalius, Gediminas Budnikas, Romualdas Venzbergas, Algimantas Žukauskas, Henrikas Giedraitis. Beje, pastarasis labai prisidėjo prie Modesto sėkmės, būdamas įžaidėjas puikiai aprūpino lyderį kamuoliu. Ne veltui daugiausia savo taškų Modė pelnė būtent po H.Giedraičio perdavimų. Daugelis šių vaikinų tuo metu pretendavo į įvairias SSRS rinktines, tad kompanija susibūrė tikrai neprasta. To įrodymas 1971 ir 1973 m. iškovota SSRS čempionatų bronza. V.Bimba buvo reiklus treneris. Gaila, kad jis "Žalgirį" paliko būdamas vos 48-erių.

Kaip į naujos krepšinio žvaigždės įsižiebimą reagavo aistruoliai?

– Žiūrovai į rungtynes plūste plūsdavo, Sporto halė būdavo perpildyta, gauti bilietų neįmanoma. Visi norėjo pamatyti naujo Lietuvos vunderkindo pasirodymus. Tai buvo tarsi intriguojamas spektaklis. Modesto norma buvo 20 taškų. Tai tas pats, kas šiais laikais 30–35 taškai. Juk tuomet dar nebuvo tritaškių, o už tolimą metimą buvo skiriami tik du taškai.

Ar "Žalgirio" varžovai SSRS čempionate taip pat atkreipė dėmesį į gabų jaunuolį iš Kauno?

– Be abejo. Jį dengė du trys priešininkai. Tarkime, gruzinai turėjo netgi etatinį varžovų daužytoją pavarde Gogelija. Šis dvimetrinis milžinas dėl šiurkštaus žaidimo buvo pravardžiuojamas Kuvalda. Ypač įsiminė aršios žalgiriečių kovos su Maskvos, tuomečio Leningrado, Kijevo, Tbilisio, Rygos komandomis.

Toks lietuvio žaidimas neturėjo prasprūsti ir pro SSRS rinktinės trenerių akis.

– O kaipgi. Modė Sąjungos rinktinėje debiutavo 1964 m. balandžio 27 d. Leningrade per rungtynes su JAV rinktine. Tiesa, jis pelnė tik 1 tašką ir nepateko į Tokijo olimpiadą. Tačiau jis nesutriko, ėmė dar intensyviau treniruotis ir jau kitais metais debiutavo Europos pirmenybėse Maskvoje. Startavo taip, kad buvo pripažintas geriausiu turnyro krepšininku. Būdamas vos 20-ies! Finale jis į serbų krepšį įmetė daugiausia – 16 taškų. Kitoje barikadų pusėje kovęsis garsusis Radivojus Koračas surinko vos 7 taškus.

Kaip sėkmingas startas paveikė tolesnę M.Paulausko karjerą SSRS rinktinėje?

– Jis greitai pelnė ne tik rinktinės draugų pripažinimą, bet ir pagarbą. Po 1968 m. Meksiko olimpinių žaidynių Modė buvo išrinktas rinktinės kapitonu. Išryškėjo jo puikios žmogiškosios savybės. Būdamas talentingesnis nei kiti, sparčiai kopdamas karjeros laiptais jis liko kuklus ir nuoširdus žmogus.

1969 m. Neapolyje vyko Europos čempionatas. Prieš pirmenybes tuometis SSRS rinktinės treneris ir krepšinio imperatorius Aleksandras Gomelskis, kaip jam buvo ir įprasta, susiriejo su geriausiu rinktinės krepšininku. Tuo atveju – buvusiu kapitonu ir lyderiu Genadijumi Volnovu ir jį ketino pašalinti iš rinktinės. Beje, prieš tai A.Gomelskis jau buvo išgujęs kelis kitus gerus žaidėjus: J.Kornejevą, V.Zubkovą, o vėliau tyčiojosi iš Anatolijaus Myškino. Taigi, Modestas tris dienas vaikščiojo pas trenerį, kol pagaliau įkalbėjo paimti G.Volnovą į Italiją. Ir ką jūs manote: G.Volnovas sužaidė nuostabų čempionatą, kurį vainikavo SSRS pergalė finale prieš galingąją Jugoslaviją. Jos gretose jau sužibęs legendinis Krešimiras Čiosičius prieš G.Volnovo gynybą buvo bejėgis, nors turėjo didelį ūgio pranašumą. SSRS rinktinės atakas organizavo, žinoma, M.Paulauskas, finale į jugų krepšį įsūdęs daugiausia – 20 taškų.

Ar galima teigti, kad M.Paulauskas su SSRS rinktine tuo metu karaliavo Europoje?

– Spręskite patys. Sovietų rinktinė su Mode net keturis kartus paeiliui tapo Senojo žemyno čempione – 1965 m. Maskvoje, 1967 m. Tamperėje (Suomija), 1969 m. Neapolyje ir 1971 m. Esene (Vokietija). Per šiuos turnyrus lietuvis sužaidė visas 32 rungtynes, pelnydamas beveik 500 taškų. Šiuo požiūriu jam neprilygo nė vienas tuometis Europos krepšininkas. Jau nekalbant apie SSRS. Beje, jo talentas išaugo Europos ribas. 1965 m. viešint JAV Modestą kalbino NBA profesionalų komanda iš Indianapolio. Amerikiečiai jau tada suprato, kad turi reikalą su pasaulinio lygio universaliu talentu, kaip dabar sakytume, savotišku baltuoju Michaelu Jordanu. Iš viso per savo spalvingą karjerą M.Paulauskas sužaidė ne mažiau kaip 1 tūkst. rungtynių, pelnydamas apie 18 tūkst. taškų.

alt












Zigmas Jurevičius | Kaunodiena.lt





Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama