Reklaminis skydelis

Šachmatų partija krepšinio aikštelėje: kaip Šaras ir Željko reaguoja į vienas kito manevrus



Kai Eurolygos reguliariajame sezone triumfavusi Stambulo „Fenerbahče“ ketvirtfinalyje gavo Kauno „Žalgirio“ barjerą, džiaugsmo Turkijoje nebuvo daug. Nors Željko Obradovičiaus auklėtiniai buvo ir vis dar yra laikomi ryškiais šios serijos favoritais, daugelis „Fenerbahče“ aplinkos žmonių suprato – lengva prieš buvusio serbo mokinio Šarūno Jasikevičiaus kariauną Eurolygos vicečempionams nebus.



Tad nors po trijų serijos mačų „Fenerbahče“ turi pranašumą 2-1 ir gali į finalo ketvertą žengti dar ketvirtadienio mūšio Kaune metu, rungtynės su nagais ir dantimis į pergalę besikabinančiais žalgiriečiais Turkijos čempionams kainuoja daugybę jėgų.

„Pastaruosius trejus metus žaidžiant su „Žalgiriu“ susitikimai būna panašūs. Vyrauja labai agresyvi ir kieta gynyba, būna daug taktinių detalių“, – po antradienio pergalės ir susigrąžinto namų aikštės pranašumo „Žalgirio“ arenoje kalbėjo Ž. Obradovičius.

Akivaizdu, kad susikirtus dviem krepšinio protams visus taktinius manevrus įžvelgti nepaprastai sunku, tačiau kai kurie pasikeitimai šviečia lyg ant delno. Alfa.lt bando paanalizuoti, kaip Š. Jasikevičius ir Ž. Obradovičius reaguoja į vienas kito veiksmus ketvirtfinalio serijoje.



Netikėtas baudos aikštelės sprendimas

„Fenerbahče“ per pirmuosius du serijos mačus puolime sugriebė vos 7 kamuolius, o ypač skaudžiai grumtynės po krepšiais turkams atsirūgo antrajame susitikime, kai Edgaras Ulanovas vienas pats puolime susirinko 4 kamuolius ir tai darė svarbiausiais rungtynių momentais.

Toks „Žalgirio“ puolėjo žaidimas buvo kauniečių reakcija į pirmąjį susitikimą, kuriame Š. Jasikevičius pasigedo fiziškumo ir bekompromisės kovos.

Ką daryti, jei kova po krepšiu pralaimima, o komandai ir toliau negali padėti bene geriausiai baudos aikštelėje besistumdantis Joffrey Lauvergne‘as? Ž. Obradovičius Kaune rado būdą, kaip pagerinti šią statistikos eilutę.

Stambulo ekipa „Žalgirio“ arenoje vien per pirmas tris minutes sugriebė 5 kamuolius puolime, o iš viso per susitikimą jų susirinko dvigubai daugiau nei per ankstesnius du mačus – 16.

Nors kai kurie iš šių kamuolių buvo ir atsitiktiniai, nukritę į rankas toliau nuo krepšio buvusiems „Fenerbahče“ žaidėjams, didelę dalį antrųjų šansų svečiai gavo dėl netradicinio Željko sprendimo – serbas akivaizdžiai liepė savo auklėtiniams bandyti pamušti atšokusius kamuolius, kuriuos vėliau ties tritaškio linija jau susirinkdavo turkų klubo gynėjai.

Nors statistikos protokole visi puolime „Fenerbahče“ atkovoti kamuoliai įrašyti puolėjams arba „centrams“, po daugelio jų pamušimų su kamuoliu atsidurdavo Marko Guduričius, Kostas Sloukas ir kiti Stambulo ekipos gynėjų grandies žaidėjai. Tai leido svečiams ne sykį kartoti netaiklius savo metimus, o tokių „Žalgirio“ arenoje buvo kaip niekad daug – taikliausia reguliariojo sezono Eurolygos komanda užvakar pataikė vos 44 proc. dvitaškių (11/25) ir 29,4 proc. tolimų metimų (10/34).

Apynasriai kūrėjams

Antrajame serijos mače, kurį laimėjo „Žalgiris“, Ž. Obradovičiaus kariauną kauniečiai dažnai baudė žaidimo nugara į krepšį situacijomis. Tiesa, priešingai nei tradiciniais atvejais tose situacijose neretai atsidurdavo „Žalgirio“ gynėjų grandies krepšininkai – Leo Westermannas, Marius Grigonis ir kt.

Š. Jasikevičius po tų rungtynių pabrėžė, kad toks sprendimas buvo priimtas neatsitiktinai – „Fenerbahče“ ekipos gynėjai – Ali Muhammadas, Erickas Greenas ar netgi tas pats K. Sloukas – gerokai nusileidžia kauniečiams ūgiu, o jų gebėjimai išnaudoti tokias situacijas strategui abejonių nekėlė.

Visgi antradienio mače „Žalgiris“ neteko galimybės pasinaudoti ūgio pranašumo situacijomis. Į oponento veiksmus reagavęs Ž. Obradovičius Kaune praktiškai nebesirėmė žemaisiais savo žaidėjais – jeigu A. Muhammadas ir E. Greenas per pirmus du mačus aikštėje kartu sudėjus praleisdavo po 27 min., tai „Žalgirio“ arenoje šis skaičius sumenko iki kiek daugiau nei 14 min.

Netekę svarbaus atakų taško, žalgiriečiai ėmė strigti aukštesnį penketą naudojusios ir keistis ginamaisiais be perstojo ėmusios „Fenerbahče“ gynyboje. M. Grigoniui pirmasis ketvirtfinalio mačas Kaune kaip reikiant prisvilo – gynėjas pataikė vos 1 metimą iš 7 ir tepelnė 4 taškus, o L. Westermannui mačas prieš „Fenerbahče“ apskritai tapo vienu prasčiausių karjeroje bei blogiausiu šiame sezone – prancūzas pataikė vos sykį iš penkių bandymų, tris kartus suklydo ir rungtynes baigė surinkęs –7 naudingumo balus.

„Žalgirio“ gynėjus šioje serijoje riboja ne tik „Fenerbahče“ gynybos sistema ar solidus tiesioginių jų oponentų žaidimas savoje aikštės pusėje, bet ir Ž. Obradovičiaus ant stalo tėkštas koziris – Nikola Kaliničius.

202 ūgio cm serbas, paprastai rungtyniaujantis trečiojoje arba ketvirtojoje pozicijoje, ketvirtfinalyje gynyboje neretai stoja prieš „Žalgirio“ įžaidėjus, taip savotiškai atkartodamas praėjusio sezono Šaro taktiką, kai prieš oponentų žaidimo organizatorius „Žalgirio“ trenerių štabas statydavo kiek žemesnį, tačiau itin ilgomis rankomis pasižymintį Axelį Toupane‘ą.

Tiesa, ketvirtosiose serijos rungtynėse Željko savo tautiečio kortos gali ir neturėti – petį antradienį susižeidęs N. Kaliničius gali praleisti ketvirtadienio rungtynes „Žalgirio“ arenoje. Tai taptų šiokiu tokiu atokvėpiu kauniečiams, tačiau eilėje stoti prie Šaro aikštėje laikomų žaidimo organizatorių jau laukia kitas pitbulis – M. Guduričius, daug problemų žalgiriečiams pridaręs jau ir trečiajame atkrintamųjų susitikime.

„Žalgirio“ ardytojai

Prigesintus aukštesnius Kauno komandos gynėjus bent jau antradienį solidžiai pavadavo kiek smulkesni, tačiau aštresni gynėjai – amerikiečiai Nate‘as Woltersas ir Thomasas Walkupas.

Kartu su visa komanda blankiai atrodę pirmajame serijos mače, per kitus du šiedu gynėjai tapo vienais pagrindinių „Žalgirio“ ginklų puolime, o tai abu krepšininkai daro dažniausiai pasinaudodami savo veržlumu ir individualiu meistriškumu bei ardydami darniai veikiančią varžovų gynybą.

Per pastaruosius du serijos mačus N. Woltersas ir Th. Walkupas kartu rinko po 21 tašką, o didžioji dalis šių taškų buvo pelnyti po prasiveržimų. Tiesa, N. Woltersas ketvirtfinalyje susiderino ir savo taikiklį iš tolimos distancijos – per pastarąsias dvejas rungtynes įžaidėjas pataikė net 5 tritaškius iš 6.

Tiesa, net ir šį „Žalgirio“ žaidimo aspektą Ž. Obradovičius baigia pamažu išlukštenti, o viena to priežasčių tapo jau minėti aukšti „Fenerbahče“ žaidėjai, pastatomi prieš „Žalgirio“ „mažiukus“. Th. Walkupas antradienio mače pataikė vos 3 dvitaškius iš 11 ir rungtynes užbaigė septyniais netaikliais metimais iš eilės.

Didelė dalis nuopelnų už tokius skaičius atitenka jį sėkmingai dusinusiems N. Kaliničiui ir M. Guduričiui, tad Š. Jasikevičiaus prieš ketvirtąjį mačą laukia užduotis vėl išlaisvinti varžovų gynybą suardančius ir progų ne tik sau, bet ir komandos draugams sukuriančius žaidėjus.

Sunkus aukštaūgių gyvenimas

Nelengva dalia ketvirtfinalyje teko ne tik „Žalgirio“ gynėjams, bet ir aukštaūgiams.

Naudingiausias reguliariojo sezono „Žalgirio“ žaidėjas Brandonas Daviesas kol kas ketvirtfinalio serijoje neranda savęs – amerikietis pelno po 8,3 taško, o krepšį atakuodamas vos 42,9 proc. tikslumu renka po 4,7 naudingumo balo.

Kone dvigubai rezultatyviau ir daugiau nei triskart naudingiau reguliariajame sezone žaidęs „centras“ atkrintamosiose nesulaukė bene tvirčiausiai sudėto „Fenerbahče“ ginklo – J. Lauvergne‘o, tačiau buvo priverstas susidurti su agresyvia ir jam itin neparankia turkų gynyba.

Pagrindinis jos bruožas – bandymas užkirsti kelią B. Daviesui gauti kamuolį po krepšiu arba ant vadinamojo ūselio. Nors neretai prie amerikiečio lieka ne tiesioginis jo oponentas J. Vesely, o žemesni „Fenerbahče“ žaidėjai, prieš ne patį fiziškiausią „Žalgirio“ „centrą“ jie sugeba užsiimti pozicijas ir atbaidyti taip pat agresyviai spaudžiamus kauniečių gynėjus nuo įmetimų po krepšiu.

Dar sunkiau šioje serijoje sekasi neblogai reguliariajame sezone rungtyniavusiam Antanui Kavaliauskui, kuris antrajame ketvirtfinalio mače net nerungtyniavo, o trečiajame žaidė labiau neigiamai nei teigiamai – jam esant aikštėje per 9 minutes „Žalgiris“ nuo varžovų atsiliko 13 taškų skirtumu.

Nors puolime veteranas kartkartėmis dar sugeba užsiimti solidžias pozicijas, labiausiai su juo kenčia gynyba, kurioje „Žalgiris“ netenka galimybės keistis ginamaisiais. O „Fenerbahče“ tuo naudojasi – A. Kavaliauskui esant aikštėje, taškus po „du prieš du“ situacijų rinko ir J. Vesely, ir turkų gynėjai.

A. Kavaliausko pasirodymu nusivylęs Š. Jasikevičius ketvirtajame mače veikiausiai vidurio puolėjo į aikštę mesti nebesiryš, tačiau net ir priėmus tokį sprendimą sėkmė „Žalgiriui“ nebūtų garantuota – „Fenerbahče“ gynyba yra tiesiog per universali, kad subyrėtų prieš bet kurio kauniečių aukštaūgio individualų žaidimą.

Telieka tikėtis, kad kauniečiai po pralaimėjimo sureaguos panašiai, kaip praėjusią savaitę, o pats Šaras iš savo kišenės išsitrauks dar vieną kitą nematytą triuką.
















Marius Milašius | Alfa.lt



Reklama



Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama

Reklaminis skydelis