Reklaminis skydelis

Svarbiausias kapitono laivas: nepamatuojama M. Kalniečio reikšmė Lietuvos rinktinei



Kai iki rungtynių pradžios likus daugiau nei pusvalandžiui tiek Lietuvos, tiek Nyderlandų rinktinių žaidėjai paliko „Siemens“ arenos parketą ir pradėjo rinktis į rūbines prieš paskutinį pasitarimą, aikštėje liko vienintelis abiejų komandų žmogus. Tai – Mantas Kalnietis, tradiciškai padedamas Dainiaus Adomaičio asistentų leidęs tritaškių seriją į krepšį.





Po daugiau nei dvi valandas trukusio trilerio situacija pasikartojo – tiek lietuviams, tiek olandams palikus aikštę ir pro žiniasklaidos zoną patraukus į rūbines, vienintelis žmogus, likęs ant parketo, buvo Lietuvos rinktinės kapitonas. Tiesa, šįkart jis kamuolio į krepšį jau nemėtė – prieš kelias akimirkas bilietą į pasaulio čempionatą savo šalies komandai padovanojęs gynėjas davė greitą interviu televizijai ir dėkojo už palaikymą ištikimiausiems sirgaliams tribūnose.

2006 m., dar nesulaukęs nė 20-ties, rinktinėje debiutavęs bei nuo 2009-ųjų joje be pertraukų (neįskaitant prieš pat 2014 m. planetos pirmenybes patirtos raktikaulio traumos ir pirmųjų atrankos „langų“ praėjusį lapkritį ir vasarį) žaidžiantis M. Kalnietis prieš porą metų perėmė kapitono raištį iš pasitraukusio Roberto Javtoko ir tapo tikra komandos siela, be kurio neįsivaizduojamas nei rinktinės žaidimas, nei pakili, tačiau darbinga atmosfera rūbinėje.

Vis dėlto šiame „lange“ kapitono reikšmė atsiskleidė taip, kokia ji, ko gero, nebuvo nuo pat 2016-ųjų Rio de Žaneiro žaidynių, sėkmingiausių Mantui individualiai. Ne veltui prieš mačą su olandais gynėjas pasiliko padirbėti ties tolimais metimais tiesiai prieš krepšį – būtent penki jo tritaškiai, iš kurių du buvo įmesti per antrąjį pratęsimą, nukaldino lietuviams aštuntąją pergalę iš eilės ir dar likus keturiems turams prirašė žvaigždutę ties skiltimi „užsitikrino vietą pasaulio čempionate“.



„Mantas yra komandos kapitonas, labiausiai patyręs žaidėjas. Matėte, kai davėme jam atsipūsti, ir turėjome problemų puolime. Mantui drąsos niekada netrūksta“, – paklaustas apie R. Javtoko praeityje vaizdžiai apibūdintą krepšininkų būtinybę būti psichologiškai tvirtiems ir M. Kalniečio drąsą vakar sakė D. Adomaitis.

Praėjusį sezoną Milane krepšinio skonio praktiškai nejutęs 32-ejų veteranas vakarykštėse rungtynėse spurdėjo taip, kad Nyderlandų gynybai jis tapo sunkiai įmenama mįsle ir viena didžiausių kibirkščių stringančiame lietuvių garvežyje. 21 taškas, 5 rezultatyvūs perdavimai ir Eimanto Bendžiaus po mačo užklijuota „ketvirtojo „lango“ MVP“ etiketė pasako daug, tačiau ne mažiau svarbi Manto reikšmė yra ir statistikos protokole nematomas darbas.



Pataikęs du metimus ir dusyk paserviravęs rezultatyvius perdavimus komandos draugams, sužaidus beveik 6 minutes M. Kalnietis sėdo užtarnauto poilsio – Lietuvos rinktinė tuo metu jau turėjo dviženklį pranašumą (16:6) ir atrodė, kad rungtynių baigtis gali tapti aiški joms deramai nė neįsibėgėjus.

Vis dėlto kapitonui prisėdus ant suolo, greitai suręstas kortų namelis ėmė byrėti. Pirmojo kėlinio pabaigoje ir antrojo starte olandai per vieną ataką po kitos gliaudė lietuvių gynybą lyg riešutus, o ant suolo nenustygstančio M. Kalniečio balsas tarp pustuščių „Siemens“ arenos tribūnų aidėjo garsiau nei trenerio D. Adomaičio.

Kapitonas itin pyko ant Artūro Gudaičio, kurio nepaslankumas ir lėta reakcija svečiams leido taškus versti iš baudos aikštelės – paprasčiausios „du prieš du“ situacijos atverdavo olandams laisvus kelius link lietuvių krepšio. Pyko M. Kalnietis ir ant kitų komandos draugų, kai šie, dar nesusirinkę galimų keturių komandinių pražangų, leido „oranžiniams“ šeimininkauti ir lengvai rinkti taškus.

Galiausiai šis Nyderlandų prisileidimas artyn lėmė, kad rungtynės nusikėlė ne tik į dramatišką pabaigą, bet ir į du pratęsimus. Nors per antrąjį M. Kalnietis šaltakraujiškai išplėšė lietuviams pergalę ir kelialapį į Kiniją, po rungtynių įspūdžius jis apibūdino kaip dvejopus – komandos sielai nepatiko jo ir jo komandos draugų atsipalaidavimas.

„Įspūdžiai apie rungtynes – dvejopi. Esame patenkinti, kad turime kelialapį į Kiniją. Bet aišku, tai nebuvo pačios gražiausios rungtynės. Buvo labai daug klaidų, taip pat ir psichologinių.

Tai daugiausia buvo kvaili nesusikalbėjimai, nors prieš rungtynes tai akcentavome. Turėjome kelias vaizdo peržiūras. Tai, kas buvo sakyta, ten mus ir nubaudė. Jie tokia komanda, kuri mėgsta greitą puolimą ir gali iš tų mūsų klaidų gyventi. Iš to ir gyveno“, – sakė M. Kalnietis.



Vis dėlto, nepaisydama netikėtų vargų, Lietuvos rinktinė pasiekė savo tikslą, o link jo ją nuvairavo ne kas kitas, o komandos kapitonas. Tas pats, kurio klubinę karjerą pastaraisiais metais stabdė trauma, sunki reabilitacija ir nepaaiškinami trenerio sprendimai Milane, tačiau nė viena iš šių priežasčių neužkirto jam kelio likti bene svarbiausiu nacionalinės komandos sraigteliu.

„Taip yra todėl, kad Mantas rinktinėje turi svarbų vaidmenį, kurį turėjo, turi ir turės. Jis čia jaučiasi gerai ir jo žaidimas atspindi visą jo savijautą. Klube jis ne visada yra pagrindinis žmogus. Gal ten jam sunkiau“, – M. Kalniečio faktorių rinktinėje aiškino D. Adomaitis, kuris tapo jau penktuoju šį įžaidėją kaip savo pagrindinį pagalbininką aikštėje pasitelkiančiu strategu – iki tol gynėjui teko dirbti su Antanu Sireika, Ramūnu Butautu, Kęstučiu Kemzūra ir Jonu Kazlausku.

Nepaisydamas savo metimų ir akivaizdaus komandos lyderio vaidmens, po pergalės M. Kalnietis išliko savimi ir pirmiausia gyrė ne save, o dėkojo komandos draugams. Ne tik tiems, kurie kartu su juo per pastarąsias kelias dienas nukaldino pergales prieš Kroatiją ir Nyderlandus, bet ir visiems kitiems krepšininkams, rinktinės marškinėlius vilkėjusiems per pirmuosius pasaulio čempionato atrankos „langus“, kai prie komandos negalėjo prisijungti nei NBA, nei Eurolygos žaidėjai.



„Žaidė apie 20 žaidėjų, tad norisi padėkoti ir tiems žaidėjams, kurių čia nėra, kurie dėjo pastangas praėjusiuose „languose“ vasarį ar lapkritį. Dabar yra tokia komanda, tačiau neaišku, kokia ji bus po kelių mėnesių. Svarbiausia, kad esame Kinijoje. Noriu padėkoti tiems 20 ar net daugiau žaidėjų, kurie per pastaruosius metus atstovavo rinktinei ir kažkuo prisidėjo prie to, kur dabar mes esame“, – padėkos kalbą rėžė kapitonas.

Vargu ar M. Kalniečio karjerą galima pavadinti tobula. Karjeros saulėlydžio dar nepasiekęs įžaidėjas ateinantį sezoną nebežais Eurolygoje – krepšinio pasiilgęs žaidėjas pasirinko svarbų vaidmenį jam pažadėjusią ir ambicijų neslepiančią Tony Parkerio vadovaujamą Vilerbano ASVEL ekipą.

Tačiau vienoje komandoje jis yra nepakeičiamas žmogus, užpildęs Šarūno Jasikevičiaus paliktą milžinišką skylę. Ir ta komanda yra Lietuvos rinktinė.





















Marius Milašius | Alfa.lt





Reklama



Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklaminis skydelis

Reklama