Reklaminis skydelis

Mokinys prieš mokytoją: istorija, kaip Šaras vos nesugriovė savo santykių su Ž. Obradovičiumi



Kauno „Žalgiris" jau šį vakarą stos į kovą su Eurolygos čempionų titulą ginančia Stambulo „Fenerbahce", tačiau daugelio aistruolių bei ekspertų akys ir vėl kryps ne į veiksmą aikštėje, o šalia jos – Šarūnas Jasikevičius antrą kartą šiame sezone stos į netiesioginę akistatą su savo mokytoju bei vienu didžiausių trenerio idealų Željko Obradovičiumi.



Gruodžio pradžioje vadovaudamas Kauno ekipai pirmą kartą serbą įveikęs Šaras vakar duodamas interviu Lietuvos žurnalistams išgyrė Ž. Obradovičių, kuriam negailėjo pačių geriausių žodžių bei vadino jį geriausiu treneriu Europoje.

„Prieš jį labai malonu ruoštis žaisti, nes visada pamatai naujų dalykų. Žmogus yra ir amžiuje, ir turi daug titulų, bet taip yra iš metų į metus. Prieš jį stodamas visuomet pamatai naujų dalykų, jis netgi sugeba tobulėti. Yra įdomybių, naujų akcentų. Jis kiekvienais metais, gal net kas mėnesį treniruoja vis skirtingai. Neįkainojama patirtis žaisti prieš jį. Noriu iš to pasiimti maksimumą ir kovoti dėl pergalės. Esu įsitikinęs, kiekviena tokia dvikova su tokiais treneriais mane irgi daro geresnį", – serbą liaupsino Šaras.

Kalbėti apie 9 Eurolygos trofėjus su net penkiomis skirtingomis ekipomis iškovojusį strategą kaunietis gali ne tik iš profesinės pusės bei atlikęs varžovų žaidimo analizę, bet ir iš asmeninės patirties. Būtent treniruojamas Željko Š. Jasikevičius praleido keturis sezonus Atėnų „Panathinaikos" klube bei 2009 m. iškovojo savo ketvirtąjį – paskutinį kaip žaidėjo – Eurolygos čempionų titulą.



Dar 2007-aisiais, atsikandęs NBA duonos bei grįždamas į Europą, Šaras svarstė ne vieno didžiojo Europos klubo pasiūlymą – pradedant Arvydą Macijauską prieš metus jau suviliojusiu bei aukso kalnus žadėjusiu Pirėjo „Olympiakos", baigiant eilinį kartą Eurolygoje nesėkme patyrusiu Maskvos CSKA.

Vis dėlto Šaro širdis suko kita kryptimi – ten, kur jį kvietė Ž. Obradovičius. Serbas dėl Š. Jasikevičiaus net atvyko į Madridą, kur rugsėjį stebėjo lemiamas Europos čempionato kovas, o vėliau pasikalbėjęs su pačiu įžaidėju sugebėjo jį įtikinti apsivilkti „PAO" marškinėlius.



„Jo žaidimo sistema, paremta „pick and rollais", atrodė kaip tik man. Kad komandą treniravo Obradovičius, suvaidino labai svarbų vaidmenį, sakyčiau, lemiamą. Norėjau kitokio trenerio – kruopštaus, griežto, profesionalaus. Tokio kaip jis", – savo knygoje „Laimėti neužtenka" vieną pagrindinių priežasčių vykti į Atėnus atskleidė krepšininkas.

Vos atvykęs į Atėnus Šaras suprato, su kokiu profesionalu susidūrė. Nors pirmosiomis dienomis Graikijos sostinėje, dar iškamuotas po varginančių Europos pirmenybių, Ž. Obradovičius net davė lietuviui laisvo laiko, vėliau jis galėjo iš arti pažinti tituluočiausią Europos strategą.

„Trenerio autoritetas niekam nekėlė abejonių, kai jis prabyla, visi tyli. Tačiau lygiai taip pat tiesa yra tai, kad jis skatina dialogą ir diskusijas per treniruotes bei susirinkimus. Jis priima viską, kas sąžininga. Paistalams su Željko vietos nėra", – sakė Š. Jasikevičius.

Dabartiniam „Žalgirio" treneriui itin patiko ir serbo atvirumas bei nuoširdumas. Nors treneris neretai būdavo agresyvus ir tiesmukas, jis gerai suprasdavo savo žaidėjus ir nemėgdavo, kad nuo jo kas nors būtų slepiama.

„Kartą po pergalės priešsezoniniame turnyre nuėjome pavakarieniauti į restoraną. Treneris pasikvietė mūsų kapitoną ir pasakė jam: „Pasakyk vaikinams, kad atsipalaiduotų ir užsisakytų, ko nori: vyno, alaus ar ko tik širdis geidžia." Niekada nebuvau patyręs tokio dalyko. Priežastis paprasta: Obradovičius nekenčia apsimetinėjimo. Mūsų laukė pora laisvų dienų, tad kas blogo, jeigu išgersime vieną kitą bokalą alaus? Jis tai suprato ir dar daugiau – netgi sakydavo: „Žinau, kad vakarais einate linksmintis. Neprieštarauju tam, tačiau veskitės ir komandos draugus", – trenerio norą matyti vieningą komandą atskleidė Šaras.



Tiesa, savo knygoje 42-ąjį gimtadienį prieš kelias atšventęs kaunietis atskleidė, jog sykį buvo peržengęs ir trenerio iš Serbijos nustatytas ribas. Sužinojęs, jog jo tuometinė žmona Linor Abargil nori skirtis su krepšininku, Šaras sureagavo itin skaudžiai. Nors artėjantį savaitgalį jo ir komandos laukė kova su Atėnų AEK klubu, lietuviui tai mažai rūpėjo – susiskambinęs su draugu jis pajudėjo išlenkti „vienos kitos" taurelės, o viskas galiausiai pasibaigė viename garsiausių Atėnų barų.

„Taurelė" virto daugybe taurių. Pusę keturių ryto vis dar tebebuvau ten, visiškai girtas susmukęs ant baro. Papurtęs mane pažadino barmenas ir pasakė: „Ką tik buvo įėjęs tavo treneris. Pamatė tave ir išėjo." Puiku. Mano ir taip sumauta diena dar labiau pablogėjo. Kitą dieną nuėjau į treniruotę, Obradovičius norėjo su manimi pasikalbėti atskirai. „Tai, kaip elgeisi vakar, buvo visiškai neprofesionalu, parodei nepagarbą mums, klubui, visiems." Nežinojau, sakyti jam, kas nutiko su Linor, ar ne. Nebūtų atleidęs, bet gal būtų supratęs. Nusprendžiau pasakyti vėliau, o jis rėžė: „Gyvenime nesu skyręs nė vieno euro baudos žaidėjui, tačiau tu gausi didžiausią nuobaudą klubo istorijoje", – knygoje „Laimėti neužtenka" apie itin sunkias akimirkas atviravo Šaras.

Tiesa, tuo viskas nesibaigė – „Panathinaikos" pralaimėjo AEK, o Ž. Obradovičius po mačo visų akivaizdoje rūbinėje užsipuolė Šarą. Vis dėlto po kurio laiko vyrai santykius išsiaiškino, o iš naujo serbo pasitikėjimą pamažu įgavęs Šaras greitai tapo kertiniu jo ginklu aikštėje.

Su sezono pertrauka iki 2012-ųjų „Panathinaikos" gretose praleidę įžaidėjas ir treneris kartu ir paliko Atėnus – Željko metus praleido be krepšinio, o po to stojo prie Stambulo „Fenerbahce" vairo, o Šaras pasuko atgal į numylėtąją Barseloną. Tiesa, prieš tai atsisakęs pasiūlymo tapti Ž. Obradovičiaus įpėdiniu bei stoti už „PAO" vairo.

Nors nuo to laiko praėjo jau beveik šešeri metai, o iš viso specialistas iš Serbijos aukščiausiame lygyje treneriu dirba beveik 30 metų, Šarą ir toliau stebina jo vis nauji iš rankovės išsitraukiami koziriai.

„Man labai imponuoja, kad jis iš mėnesio į mėnesį dirba skirtingai. Pavyzdžiui, vienais metais jis piktesnis, o kitais – lengvesnis. Željko nėra monotoniškas, nėra vienos linijos treneris. Iš taktinės pusės, nesu matęs, kad kas žaistų su tiek derinių ir su tiek variantų. Jo krepšinis labai paprastas, labai aišku, kaip būsime atakuoti, bet rungtynių metu Obradovičius visada traukia naujų kozirių. Vis dėlto mes kalbame apie geriausią. Žaidimas prieš tokius grandus, tokioje atmosferoje mane ir žaidėjus daro geresniais", – vakar kalbėjo Š. Jasikevičius.

Sykį Stambule mokinys jau pranoko geriausią savo mokytoją. Ar istorija gali pasikartoti dusyk iš eilės?





alt










Alfa.lt





Reklama



Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklaminis skydelis

Reklama