Reklaminis skydelis

Lietuvoje nemėgstamas Seulo olimpinis čempionas S. Tarakanovas stebėjosi: čia Sabas pranoko net Kurtį



Aurimas Kuckailis | DELFI.lt ir Krepsinis.lt

Į Lietuvą paminėti 1988 metais su SSRS rinktine iškovoto Seulo olimpinio aukso atvykęs 60 metų Sergejus Tarakanovas atskleidė netikėtą faktą apie Arvydą Sabonį. „Tai nedidelis niuansas, tačiau vis dar mane stebina“, – Krepšinis.lt sakė iš legendinių mūšių tarp Maskvos CSKA ir „Žalgirio“ geriausiai prisimenamas legendinis krepšininkas.





„Negaliu pasakyti, kad kiekvieną dieną mane lanko prisiminimai apie Seulą. Apie tai man vis primena žurnalistai ir pats gyvenimas. Esu krepšinio dalis ir mane dažnai pristato Rusijoje kaip olimpinį čempioną. Man tai malonu ir garbė.

Dažnai imuosi krepšinio populiarinimo misijos, pasakoju apie krepšinį jaunimui“, – Krepšinis.lt kalbėjo 203 cm ūgio rusas, geriausius savo karjeros metus praleidęs CSKA gretose.

S. Tarakanovas atskleidė, kad buvusios SSRS rinktinės narių bendravimas neapsiriboja skambučiais ar pasimatymais gyvai. Jis sakė, kad prieš keletą mėnesių sukūrė bendrą Seulo olimpinių čempionų pokalbių erdvę bendravimo programėlėje „WhatsApp“.

„Vieni kitiems rašome, siunčiame ir juokingus dalykus, ir nelabai. Aišku, ne visi aktyvūs, – pasakojo buvęs krepšininkas. – Žinote, kad ir kaip keista, bet A. Sabonis, kuris niekada neatsiliepia, kai skambini jam telefonu, „WhatsApp“ programėlę aktyviai naudoja. Ir Sabas čia net geresnis nei R. Kurtinaitis. Tai nedidelis niuansas, tačiau vis dar mane stebina. Gerai, kad visi esame draugai ir gerbiame savo praeitį nepaisydami anksčiau buvusių sudėtingų santykių“.

Lygiai prieš 30 metų, 1988-tųjų rugsėjį, lietuvių kvarteto vedama SSRS rinktinė nukarūnavo olimpinės čempionės titulą gynusią JAV krepšinio komandą ir, finale įveikusi galingą tuometinės Jugoslavijos nacionalinę ekipą, iškovojo Seulo olimpiados aukso medalius.



Paminėti trisdešimtmetį praėjusį savaitgalį į sporto barą „Stars and Legends“ Vilniuje sugužėjo šie legendinės rinktinės žaidėjai: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Arvydas Sabonis, Igoris Migliniekas, Sergejus Tarakanovas, Valerijus Tichonenka ir Aleksandras Volkovas.

Deja, bet trijų 1988-ųjų auksinio dvyliktuko narių – Valerijaus Goborovo (1989 m. žuvo avarijoje), Viktoro Pankraškino (1993 m. mirė nuo tuberkuliozės) ir Aleksandro Belosteno (2010 m. mirė nuo plaučių vėžio) – jau nėra. 2005 metais užgeso ir vyriausiojo trenerio Aleksandro Gomelskio gyvybė.



Paprašytas įvardinti ryškiausią prisiminimą iš Seulo olimpiados, S. Tarakanovas ilgai nelaukęs atsakė – tai vieta, kur gyvenome.

„To negalima buvo pavadinti viešbučiu – gyvenome trijų kambarių bute su bendru vestibiuliu. Tarsi bendrabutis. Mes daug matėme gyvenime, bet ten sąlygos išties buvo spartietiškos“, – šypsojosi prisiminęs buvęs lengvasis krašto puolėjas.

Anot jo, tuose trijuose kambariuose rinktinė ir atšventė savo istorinį triumfą: „Tris dienas dar buvome Seule, tame olimpiniame kaimelyje. Sulaukėme nemažai skundų, nes buvome triukšmingi, o kiti laukė savo startų. Kitiems tai trukdė, bet mus jau buvo sunku sustabdyti“.

Trys dešimtmečiai prabėgo nepastebimai – apie tai kalbėjo ir kiti Vilniuje paminėti jubiliejaus susirinkę istorinės pergalės kalviai.



„Jau pavargome aptarinėti faktą – kaip čia nutiko, kad praėjo 30 metų. Jau 10 metų atrodė siaubingai ilgas laiko tarpas, paskui 20 metų, o dabar baisu net pagalvoti, kad viskas nutiko jau prieš 30 metų. Tačiau kai pamatau rinktinės vaikinus, man kyla jausmas, kad mes nė kiek nepasikeitėme“, – kalbėjo 54 metų A. Volkovas.

Ukrainietis nusilenkė Lietuvai sakydamas, kad niekur taip gerai nesijaučia kaip mūsų šalyje – tik čia jaučia, kad kiekvienas žmogus žino viską apie krepšinį.

Kitas aukštaūgis, 54 metų V. Tichonenka, atviravo, kad susitinka su rinktinės draugais ne taip dažnai kaip norėtų.



Kazachstane gyvenantis ir dirbantis olimpinis čempionas nenorėjo giliai nerti į atminties gelmes: „Po 30 metų tikriausiai daug ką pamirštame, nesinorėtų kažko prisigalvoti. Svarbiausia, kad padarėme tai, ko niekas nesitikėjo – pusfinalyje įveikėme amerikiečius, o finale nugalėjome jugoslavus. Tai niekada iš atminties neišsitrins“.

Didėjančias atminties spragas ir blunkančius prisiminimus į ateitį numatęs S. Tarakanovas Seulo olimpiadoje viską filmavo su didžiule, ant peties dedama „Panasonic“ vaizdo kamera.

„Tampiau su savimi ją visur. Net už pinigus amerikiečių televizijai neatidaviau tų įrašų, bet vėliau tos kasetės dingo. Man tai didžiausias praradimas ir žaizda širdyje, – prisipažino S. Tarakonovas. – Juk viskas išsitrina. Visi turi savas versijas, kaip viskas buvo. Vienas pasakoja, o kitas sako: „Ne, ne taip viskas buvo“, kitas dar kitaip viską apverčia. Aišku viskas per juoką, gražiai.“

Rusijos žiniasklaidos anksčiau kalbinta Rusijos krepšinio legenda per savo jubiliejų teigė, kad tuos įrašus pradangino ne kas kitas, o lietuviai. Taip pat jis atskleidė puikiai suprantantis, kad dėl nuožmių CSKA ir „Žalgirio“ kovų yra veikiausiai pats nemėgstamiausias krepšininkas Lietuvoje.





Nepaisant to, per viešnagę Vilniuje širdį atvėręs S. Tarakanovas pasidžiaugė, kad su buvusios SSRS rinktinės nariais tapo kaip niekada artimas.

„Esame draugai, su visais galiu pakalbėti net apie savo bėdas. Iš tikrųjų dabar tapome dar artimesni nei kada nors buvome“, – sakė jis.

Ilgametis CSKA žaidėjas S. Tarakanovas su Maskvos komanda 8 kartus tapo Sovietų Sąjungos čempionu, su sovietine krepšinio rinktine iškovojo auksą Seulo olimpiadoje, tris kartus tapo Europos ir kartą – pasaulio čempionu.

Profesionalo karjerą jis baigė 1992-aisiais, po sezono Belgijoje. Pastaruoju metu S. Tarakanovas treniruoja jaunuosius krepšininkus Maskvoje, žiniasklaidoje pasisako krepšinio aktualijų temomis.


alt



















Aurimas Kuckailis | DELFI.lt ir Krepsinis.lt






Reklama



Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklaminis skydelis

Reklama