Reklaminis skydelis

Kodėl futbolo rinktinių „langai“ sėkmingai veikia, o krepšinio – kiršina ir skaldo?



Ambicingas ir ne tik Europos, bet ir viso pasaulio krepšinio žemėlapio išsidėstymą pakeisti turėjęs FIBA sprendimas per pastaruosius kelerius baigia sukiršinti kone visus šio sporto veikėjus.





Dar prieš pasaulio čempionato atrankos kovoms su Kroatijos ir Nyderlandų krepšininkais, mūsų šalies aistruoliai ir žiniasklaidos atstovai daugiau kalbėjo ne apie Dainiaus Adomaičio auklėtinių pasirengimą ir būsimus varžovus, bet apie kibirkščiuojančio karo tarp FIBA, Eurolygos, rinktinių bei klubų pasekmes.

Nors kritikos tarptautinio krepšinio batalijas kontroliuojančios FIBA idėjai atkurti klubinį sezoną pertraukiančius rinktinių „langus“ netrūko jau nuo pat to paskelbimo prieš trejus metus, pati organizacija savo sprendimą keisti per daugiau nei dešimtmetį nusistovėjusią tvarką grindė noru suteikti rinktinėms daugiau svorio tarptautiniuose sporto vandenyse. Manyta, jog kas kelis mėnesius įvairiose šalyse žaisiančios nacionalinės komandos bei ryškiausios jų žvaigždės populiarins krepšinį net ir pačiuose tamsiausiuose ir jo dar nepažinusiuose kampeliuose.



Vis dėlto ne mažiau svarbi pokyčio priežastis buvo ir paties pasaulio krepšinio čempionato reikšmė, kuri ligi šiol neprilygo olimpinėms žaidynėms bei neretais atvejais neatstodavo net ir žemynų, ypač Europos, čempionatų svarbos. Jeigu anksčiau planetos pirmenybės buvo rengiamos tais pačiais metais, kaip ir futbolo, tai prieš kelerius metus priėmus pakeitimus nuspręsta, jog nuo 2019-ųjų krepšinis sieks išsilaisvinti iš didžiojo savo brolio šešėlio bei rengs savąjį turnyrą tą vasarą, kai nevyks jokios didelės futbolo pirmenybės.



Siekdami ištrūkti iš futbolo šešėlio, FIBA vadovai pasirinko sekti to paties futbolo modelį – „langų“ sistema jau ilgus metus puikiai veikia populiariausiame planetos sporte. Dar ir dabar, pažėrus kritikos krepšinio „langams“, neretai atšaunama, jog futbole šis modelis veikia kuo puikiausiai, tad kodėl gi taip pat negali būti ir krepšinyje.

Visgi aklai sekti futbolo pavyzdžiu krepšinis negali, o to priežastis paprasta – FIBA neturi svertų priversti klubus išleisti žaidėjus atstovauti rinktinėms sezonų metu. Pabandžiusi tvirčiau įkelti koją į Europos klubinį krepšinį, FIBA prieš kelerius metus nudegė ir iki šiol apsiriboja viso labo trečiuoju pagal pajėgumą žemyno turnyru – Čempionų lyga, kurioje jos pavadinimą atitinkančių klubų pasitaiko tik iš tokių egzotinių Europos krepšinio šalių kaip Portugalija ar Olandija.

Kodėl, atrodytų, identiška sistema futbole veikia, o krepšinyje sukėlė tokį karą, koks buvo nematytas nuo pat šimtmečio sandūroje vykusio FIBA ir ULEB organizacijų konflikto?

Pirmiausia, futbole ši sistema veikia jau ilgus metus – jeigu krepšinyje „langai“ kelis kartus buvo išbandyti, tačiau niekuomet neprigijo, tai futbole jie naudojami dar nuo praeito amžiaus, o dabartinė sistema nesikeičia nuo pat 2002-ųjų.

Kitas, ne mažiau svarbus aspektas – po vienos organizacijos stogu dirbantys klubai ir rinktinės, šitaip sugebantys pasiekti susitarimą dėl žaidėjų. Jei FIBA visais būdais bando vilioti krepšininkus iš Eurolygos ar net NBA komandų, tai futbolo rinktinėms tokios dilemos neiškyla, kadangi Europos ekipos lygiai taip pat, kaip ir rinktinės, žaidžia UEFA turnyruose.

Toks apibrėžtumas leido sukurti ir konkrečias taisykles, kurios yra nustatytos nacionalinių komandų labui. Priešingai nei krepšinyje, kur neretai galima išgirsti apie kryžkelėje atsidūrusius ir pasirinkti tarp klubo ir rinktinės turinčius žaidėjus, futbole privatūs klubai privalo išleisti savo žaidėjus į nacionalinę komandą bei už tai gauna kompensacijas.

Jeigu žaidėjas yra pakviečiamas atstovauti rinktinei atrankiniuose arba naujai startavusios UEFA Tautų lygos susitikimuose, klubas privalo jį išleisti likus mažiausiai 4 dienoms iki mačo, o gavęs kvietimą atvykti į draugiškas rungtynes, žaidėjas turi būti išleistas ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki susitikimo pradžios.

Tiesa, tokios taisyklės galioja tik nustatytų penkių oficialių „langų“ metu – kovo pabaigoje, birželio pradžioje ir rugsėjo, spalio bei lapkričio pirmoje pusėje. Bet kuriuo kitu laikotarpiu klubams taip pat patariama išleisti žaidėjus į rinktinę, tačiau, jeigu tuo pačiu metu vyksta ir jų mačai, būtent pastariesiems yra teikiama pirmenybė.



Tiesa, kad neliktų nuskriaustos, privačios komandos už žaidėjų išleidimą gauna kompensacijas, o traumų atveju ir padengiamos išlaidos. Štai pasaulio čempionate žaidusių futbolininkų ekipos už kiekvieną žaidėjo pirmenybėse praleistą dieną gavo po beveik 2,5 tūkst. eurų, kuriuos įvairiomis dalimis pasidalijo visos ekipos, kuriose konkretus žaidėjas yra žaidęs, – tai dar viena taisyklė, siekiant suteikti kompensaciją klubams.

Jeigu žaidėjas atstovaudamas rinktinei patiria traumą, įsigalioja dar vienas „klubų apsaugojimo programos“ punktas, leidžiantis FIFA arba UEFA padengti visas futbolininko gydymo išlaidas bei mokėti jam atlyginimą tol, kol žaidėjas visu pajėgumu grįžta į savo komandos treniruotes.

Grįžtant prie atrankos į pasaulio ar Europos čempionatus bei Tautų lygos rungtynių, už jas numatytos kompensacijų sumos skiriasi priklausomai nuo žaidėjų atstovaujamų klubų pajėgumo. Štai aukščiausio lygio ekipos, pavyzdžiui, Madrido „Real“ ar „Barcelona“, už vieno į rinktinę išleisto futbolininko sužaistas rungtynes savo sąskaitą papildo apie 7,2 tūkst. eurų, o žemesnės klasės ekipos gauna iki kelių kartų mažesnes sumas – maždaug 2–5 tūkst. eurų. Iš viso per dvejus metus iki Europos čempionato klubams ketinama išdalyti net apie 200 mln. eurų – ketvirtadaliu didesnę sumą, nei UEFA privačioms komandoms skyrė prieš 2016-ųjų pirmenybes.

Ką klubams už žaidėjų paleidimą į rinktinę duoda FIBA? Kol kas – tik abstrakčius pažadus ateityje sukurti panašiai į futbolo veikiančią sistemą. Vis tik šiuo metu tarptautinio krepšinio galvos žaidžia vieninteliu koziriu – žaidėjų garbe atstovauti rinktinei bei rizika, kad per „langą“ neatvykus į nacionalinę komandą ši gali likti ne tik be pasaulio čempionato, bet ir be 2020-ųjų olimpinių žaidynių. Bilietus į Tokiją krepšinio rinktinės dalysis būtent Kinijoje kitąmet vyksiančiame planetos čempionate.

Tad nors idėja žaidėjus, vilkinčius savo nacionalinių komandų marškinėlius, išvysti ne tik vasaros pabaigoje–rudens pradžioje, bet ir mažų mažiausiai penkis kartus per metus, atrodė gražiai, bent jau kol kas FIBA nepadarė nieko, kad gražiai ji atrodytų ne tik idėjiškai, bet ir praktiškai. Europos ir viso pasaulio krepšinį apimanti organizacija pabandė „nusirašyti“ idėjas nuo takus pramynusių UEFA ir FIFA, tačiau pamiršusi esminius šio projekto neįgyvendinamumo punktus šiuo metu kiršina ir skaldo kone visus, bent kažkiek prie tarptautinio krepšinio prisiliečiančius veikėjus.

















Marius Milašius | Alfa.lt



Reklama



Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklaminis skydelis

Reklama