Reklaminis skydelis

D. Adomaitis labai stipriai rizikuoja: Lietuvos rinktinei reikia D. Motiejūno



Gediminas Inčiūra | DELFI.lt ir Krepsinis.lt

Yra žalia šalis, kur gyvena darbštūs žmonės, mylintys savo žemę, gerbiantys protėvius ir žinantys savo istoriją. Kartais tenka už ją kovoti. Galime suklupti, bet vėl pakeliame galvą ir žengiame į priekį. Tai – mano žemė, mano žmonės. Čia mano namai – krepšinio namai", – narsiai Lietuvos rinktinės kovas anonsuojančiame vaizdo klipe kalba Jonas Valančiūnas.





Dėl kreivos FIBA langų sistemos jis pats savo žemės komandai tegalėjo padėti dvejose atrankos į pasaulio čempionatą rungtynėse iš dvylikos.

Ir 16,5 mln. JAV dolerių šį sezoną uždirbsiančio Jono tikrai nebus per paskutinius keturis mačus, kurie vyks lapkričio ir vasario mėnesiais, nes tokiu metu jau bus įsisiūbavusios NBA kovos. Laimei, Lietuva jau turi vietą kitų metų planetos pirmenybėse Kinijoje ir galės eksperimentuoti sudėtimi.

Antras šiuo metu geriausiai apmokamas mūsų šalies krepšininkas Donatas Motiejūnas (3 mln. JAV dolerių per metus – Krepšinis.lt) pasaulio čempionato kvalifikacijoje apskritai nefigūravo.

Jis atrankos ciklo pradžioje dar buvo kviečiamas į rinktinę, bet brangiausio visos Kinijos lygos žaidėjo komandiruotę namo, anot paties Donato, blokavo Šandongo „Golden Stars" klubas.

Nesulaukęs sūnaus paklydėlio Dainius Adomaitis ilgam nugrūdo jį į patį atsarginių suolo galą – net ir savo mintyse, nors lygiai prieš metus vykusiame Europos čempionate tas pats D. Motiejūnas jam tikdavo ir į starto penketą: pavyzdžiui, per dvikovą su Vokietija D-Mo ne tik pats pelnė 15 taškų (6/8 dvitaškiai, 1/2tritaškis), bet ir su apskritu nuliu paliko Bostono „Celtics" klubo aukštaūgį Danielį Theisą, kuris vėliau, atkrintamosiose, skriaudė tiek prancūzų (22 tšk.), tiek ispanų krepšį (15 tšk.).





Tas čempionatas tiek D. Motiejūnui, tiek Lietuvos rinktinei baigėsi labai nesėkmingomis rungtynėmis su Graikija – tai įvyko 2017-ųjų rugsėjo 7-ąją. Nuo tada Donato su nacionalinės rinktinės marškinėliais nebematėme.

Motiejūnas: žaisčiau

Apskritai rezultatyviausias savo rungtynes D. Motiejūnas rinktinėje yra sužaidęs 2014-ųjų pasaulio pirmenybėse Ispanijoje. Tuomet aukštaūgis Pietų Korėjos rinktinei atseikėjo 18 taškų (9/10 dvitaškiai), 7 atkovotus kamuolius ir 5 rezultatyvius perdavimus.

2013 m. Europos čempionate jis tuomet Jono Kazlausko treniruotai Lietuvos rinktinei padėjo iškovoti sidabro medalį.

Dar du sidabrinius apdovanojimus būsimos pravardės „D-Mo" savininkas laimėjo 2008-taisiais, kai į finalą išvedė tiek Lietuvos 18-mečių, tiek 20-mečių komandas. Prieš tai 17-metis D. Motiejūnas tapo ir Eurolygos jaunių čempionu bei viso turnyro MVP.

Iš viso Donatas nuo 16-os metų atstovavo net šešioms skirtingomis Lietuvos jaunučių, jaunių ir jaunimo rinktinėms bei tris kartus gynė nacionalinės vyrų komandos garbę: 2013 m. Europos čempionate – antra vieta (vid. 4,8 tšk.), 2014 m. pasaulio čempionate – ketvirta vieta (vid. 7,4 tšk.), 2017 m. Europos čempionate – devinta vieta (vid. 6,3 tšk.). Tiesa, jo žaidimo laiko vidurkis – tik kiek daugiau nei 14 min.



Prieš savaitę D. Motiejūnui suėjo 28-eri – pats krepšininko aukso amžius. Tačiau pašliję santykiai su D. Adomaičiu nustūmė Donatą į Lietuvos rinktinės užribį. Visgi pats krepšininkas klausimo, kada vėl išvysime jį su nacionaline apranga, nekelia.

„Man dar ne 35-eri metai. Palaukite, kiek Broliams metų? 38? Ir jie dar atrankoje žaidė – ir neblogai. Bus galimybė, žaisiu, nebus – nežaisiu. Aš santykių viešai nesiaiškinu, tiesiog duodu atsaką, jeigu kas nors jo prisiprašo. Aš esu paskutinis žmogus, kuris nori ką nors viešai aiškintis", – Krepšinis.lt sakė puolėjas.

Jis nuoširdžiai sirgo už Kauno „Žalgirį", kai šis praėjusį sezoną sensacingai pateko į Eurolygos Finalo ketvertą Belgrade. Ir panašu, kad ne mažiau stipriai palaiko ir rinktinę.

„Sergu, džiaugiuosi rinktine nuolat. Tai yra mano šalis ir mano širdis – čia. Kaip mano širdis su „Žalgiriu", taip ji ir su Lietuvos rinktine. Linkiu jai viso ko geriausio", – tikino puskablių asas.

D. Motiejūnas dar nėra dalyvavęs nė vieneriose olimpinėse žaidynėse, dėl kelialapių į kurias ir bus grumiamasi kitą rudenį Kinijoje.

Tačiau ten išankstinius bilietus į 2020-tųjų olimpiadą rezervuosis tik dvi geriausią rezultatą pasieksiančiose Europos atstovės. Žūtbūtinė kova dėl likusių laisvų vietų vėliau užvirs specialiose atrankos varžybose.

Jei Lietuvai pavyktų pratęsti savo stebuklingą olimpinę krepšinio odisėją iki aštuonių iš eilės ir vėl kvalifikuotis, Donatas būtų tikrai nieko prieš sudalyvauti turnyre, į kurį prasibrauna tik 12 pajėgiausių planetos rinktinių.

„Būtų malonu ir olimpinėse žaidynėse sužaisti bent vieneriose. Šios kur? Tokijuje? Tai man visai prie namų. Net aklimatizuotis nereikės", – šypsojosi lietuvis.

Kodėl neatleidžiam net menkų nuodėmių?

„Norime toje pozicijoje matyti Domantą Sabonį. Nematau problemos, ketvirtojo numerio pozicija labai stipri – D. Sabonis, Mindaugas Kuzminskas, Eimantas Bendžius. Turime gerus žaidėjus", – paskutinį sykį kiek plačiau komentuodamas, kodėl nebėra jokio kontakto su D. Motiejūnu, teigė vyriausiasis rinktinės treneris D. Adomaitis.



Vis dėlto tokio drąsaus teiginio pagrįstumą galima kvestionuoti.

D. Sabonis NBA lygos Indianos „Pacers" klube daug daugiau laiko praleidžia vidurio puolėjo pozicijoje, kur jis yra gerokai produktyvesnis ir naudingesnis komandai, nei kad būdamas viename penkete su tikru centru Mylesu Turneriu.

Be to, Domantas rinktinės starto sudėtyje su J. Valančiūnu kol kas buvo išbandytas tik dukart – per akistatas su Lenkija ir Vengrija, kurios laimėtos bendru 41 taško skirtumu.

M. Kuzminskas Milano „Olimpia" gretose taip pat vargsta, kai iš lengvojo krašto būna perstumtas į ketvirtą poziciją. Jo mėginimai laužti varžovus per jėgą akimirksniu praranda savo efektyvumą, o pats Mindaugas po poros nesėkmingų epizodų pameta pasitikėjimą ir pradeda rimtai abejoti savo gebėjimais.

Taikliarankis E. Bendžius – net 10 centimetrų žemesnis už D. Motiejūną. Jam stumdytis po krepšiais su tvirtais vyrukais – šiek tiek svetimas užsiėmimas. Eimantas kol kas abu pirmuosius LKL naujojo sezono mačus Vilniaus „Ryte" pradėjo nuo atsarginių suolo ir prieš Utenos „Juventus" bei Kėdainių „Nevėžį" nusiėmė tik po 3 kamuolius.

Žalgiriečiui Pauliui Jankūnui bus jau 35-eri su puse metų. Visi prisimename, kaip sunkiai kapitonui klostėsi praėjusio sezono finišas ir kiek daug pastangų jam teko įdėti stengiantis išlikti efektyviam.

Tai, kad ši pozicija – mūsų rinktinės Achilo kulnas, pastebėjo ir TV komentatorius Vaidas Čeponis, kuris „Facebook" paskyroje pasidalino įžvalga apie D. Motiejūno reikalingumą.

„Nemažai krepšinio sirgalių piktinasi, kad D-Mo ir toliau lieka už borto. Visi prisimena tą istoriją, kai D. Adomaitis pareiškė, jog D. Motiejūnas anksčiau ignoravo keletą kvietimų į rinktinę. Galbūt tada Donatas ir buvo neteisus. Jo charakteris – ne saldainiukas. Bet dabar šis sunkusis puolėjas beveik atvirai kalbėjo, kad nori atstovauti rinktinei. Tačiau kvietimų nebegauna.

Galbūt ir krepšinio federacijos vadovai įsikišo į šį reikalą ir nebepageidauja matyti Donato. Galima tik spėlioti. Na, bet ne tai svarbiausia. Blogiausia, kad neužgniaužiamos ambicijos. Neabejoju, kad Motiejūnas suprato, jog tuomet pasielgė netinkamai (jei taip buvo iš tikrųjų).

Dabar Donatas reikalingas rinktinei. Ketvirtojo numerio pozicijoje turime tik vieną aukščiausio lygio žaidėją – Domantą. Pauliaus Jankūno karjera artėja prie pabaigos. Sunkiuoju puolėju gali rungtyniauti Kuzminskas, Mačiulis, Ulanovas, Bendžius, bet jiems stinga ūgio ir masės, jei tenka susidurti su aukštesniais ir fiziškai stipresniais oponentais. Sunku įsivaizduoti, kai jie dengtų, pavyzdžiui, Pau Gasolį ar Serge'ą Ibaką.

Anksčiau šioje pozicijoje turėjome itin turtingą pasirinkimą – Songailą, Jankūną, Kšyštofą, Kleizą. Dabar tokios prabangos rinktis nebėra. Lietuviai nebediktuoja madų Europos krepšinyje, o mes vis tiek keršijam ir neatleidžiam savo talentams net ir menkų nuodėmių", – eksperto žvilgsnį metė jis.



Akivaizdu, kad nutraukęs bet kokį dialogą su D. Motiejūnu, D. Adomaitis labai stipriai rizikuoja. Visų pirma, niekas negali garantuoti, kad abu mūsų NBA bokštai, kuriems šis sezonas nusimato labai ilgas, išvengs traumų.

Antra, nėra jokių saugiklių, kad J. Valančiūną ir D. Sabonį kitą rudenį jų darbdaviai norės išleisti į rinktinę – tuo labiau, kad pasaulio čempionatas vyks likus vos mėnesiui iki naujo NBA reguliariojo sezono starto. Precedento toli ieškoti nereikia: prieš 2017 m. Europos pirmenybes „Pacers" jau informavo D. Adomaitį, kad Domantas liks darbuotis Indianoje ir, deja, Lietuvai niekuo padėti negalės.

Su Jonu tokių nutikimų dar nėra buvę, bet šie metai Toronto „Raptors" organizacijai yra kertiniai. Jei Kanados ekipa nenuveiks didžių dalykų, jos sudėtis gali pasikeisti kardinaliai, įskaitant ir JV. O naujų šeimininkų požiūris į tokius dalykus, kaip žaidėjų išleidimas į rinktines – nenuspėjamas.

Jei išsipildytų bent vienas iš šių scenarijų, D. Adomaičiui kiltų rimtas galvos skausmas, nes per savaitę-kitą atšildyti santykius su D. Motiejūnu nebūtų paprasta. Todėl dviem principingiems vyrams patartina to imtis kuo anksčiau. Lietuvių kalbos žodynas pateikia tokį šio žodžio paaiškinimą: „Rinktinė – komanda, sudaryta iš geriausių žaidėjų."

Ne draugiškiausių, ne paklusniausių ir net ne labiausiai pūkuotų, o geriausių. Sunku būtų patikėti, kad traumą išsigydžiusio D. Motiejūno, savo laiku sėkmingai žaidusio NBA ir sužavėjusio Kinijos rinką, šiuo metu nėra tarp 12-os geriausių Lietuvos krepšininkų. Bet jis – ne rinktinėje.

Laimei, iki pasaulio čempionato pradžios dar liko 11 mėnesių.

alt




















DELFI.lt ir Krepsinis.lt



Reklama



Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklaminis skydelis

Reklama