Reklaminis skydelis

Sunerimę V. Čeponis ir V. Sirvydis pateisina Šaro rimbą, bet siūlo keisti „Žalgirio“ žaidimą



Gediminas Inčiūra | DELFI.lt ir Krepsinis.lt

„Stengsiuosi, kad mūsų vyrai pataptų vėl tokiais pačiais žmonėmis, kokie jie buvo praėjusiais metais. Tikiu, kad jie gali tokiais būti. O tada pradėsime dirbti ant krepšinio pusės“, – sekmadienį Kaune žodžių į vatą nevyniojo Šarūnas Jasikevičius.



Jo treniruojamas „Žalgiris“ patyrė skaudžiausią nesėkmę LKL kovose namuose per 12 su puse metų, kai savo arenoje dviženkliu skirtumu sensacingai krito prieš Klaipėdos „Neptūną“ – 60:75.

Kas nutiko žalgiriečiams, ar tikrai kai kurie jų sužvaigždėjo? Gal jau laikas nerimauti dėl rezultatų? Ar savo auklėtinius išplūdęs Šaras elgiasi teisingai? Galbūt kauniečių sudėtyje išvysime pasikeitimų?

Nelengva savaitė buvo ir kitam LKL grandui Vilniaus „Rytui“, kuris grįžo tuščiomis iš Kazanės, o Alytuje tik ketvirtame kėlinyje išsigelbėjo prieš „Dzūkiją“.

Ar jaunasis D. Sirvydis taps vienu „Ryto“ lyderių? Kiek geras bus naujasis klubo pirkinys Manny Harrisas? Ar tiesa tai, kad daugiau naujokų į Vilnių šiemet ir nebeatvyks? Ir kodėl Rimas Kurtinaitis gali jau labai greitai grįžti į LKL?

Apie visa tai DELFI TV Gyvai studijoje Krepšinis.lt pasikalbėjo su ilgamečiu Vilniaus „Statybos“ ir „Sakalų“ žaidėju, šiuo metu Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ trenerių štabe dirbančiu Virginijumi Sirvydžiu, kurio 18-metis sūnus Deividas šiuo metu gina „Ryto“ garbę, bei taip pat buvusiu krepšininku, o dabar komentatoriumi Vaidu Čeponiu, sekmadienį dirbusiu rungtynėse „Žalgirio“ arenoje.



Vaidai, ar labai netikėtas tau asmeniškai buvo vaizdas, kurį sekmadienį pamatėme Kaune?

– Man susidarė įspūdis, kad kai kurie žalgiriečiai po įspūdingo praėjusio sezono, kai pateko į Finalo ketvertą, pradėjo labai gerai galvoti apie save, net galima sakyti, kad susirgo lengva žvaigždžių liga. Jaučiasi atsipalaidavimas.

Šio sezono „Žalgirio“ komplektavimas man nelabai patinka: trūksta atletiškumo. Be to, prisiminkime, kad pernai kaip vienas ginklų buvo greitos kontratakos, o su „Neptūnu“ žalgiriečiai tokiu būdu surinko lygiai nulį taškų.

Manau, kad „Žalgiriui“ reikia šiek tiek keisti žaidimo stilių, nes komandos jį gerai išstudijavo. Praėjusį sezoną „Žalgiris“ metė mažiausiai tritaškių visoje Eurolygoje. Šiemet išlieka panaši tendencija. Ypač žaidžiant prieš tokias varžoves kaip „Baskonia“, kuri turi daug aukštų vidurio puolėjų, kaip tik galbūt reikėjo mesti daugiau iš toli, o žalgiriečiai per du kėlinius teišmetė du tritaškius.

Visi žino, kad „Žalgiris“ daugiausiai laužia per baudos aikštelę, ir dabar skiria tam didžiulį dėmesį. Nors kauniečiams trūksta metikų, bet vis tiek reikėtų dažniau bandyti mesti iš toli.

Virginijau, pats būdamas krepšininkus, garsėjote tritaškiais. Esate per vieną LKL mačą įmetęs ir 6, ir 7 tolimus metimus. Tuo metu „Žalgiris“ sekmadienį tepataikė viso labo 2, o su „Baskonia“ – 4 tritaškius. Mikroskopiniai rezultatai. Ar šiais laikais galima su tokiu tritaškių skaičiumi kovoti dėl skambių pergalių?

– Sunkiai, aišku. Perimetras vis tiek turi būti agresyvus. Su 2 ar 4 tritaškiais bet kuriai komandai būtų sunku laimėti prieš bet ką.

Vaidai, ar ir tave neramina toks žalgiriečių tritaškių ignoravimas?

– Taip, bet mane ir dar kitkas neramina. Pavyzdžiui, ir vakar buvo ne viena situacija, kai Laurynas Birutis, kuris puikiai meta iš vidutinio nuotolio, gauna kamuolį per 3 metrus nuo krepšio ir net nežiūri į jį, nebando net imituoti metimo. Ir tiesioginis oponentas nuo juo atsitraukia. Kartais žaidžiama aklai pagal derinį. Galbūt reikėtų šiek tiek daugiau improvizacijos.

Brandonas Daviesas pradėjo daug rečiau atakuoti iš vidutinio nuotolio. Kai rečiau meti, rečiau ir pataikai. Antanas Kavaliauskas irgi beveik nemeta iš tolėliau. Aaronas White'as – taip pat. Visoje priekinėje linijoje nėra nė vieno metiko iš distancijos. Tai – „Žalgirio“ komplektacijos spraga. Štai „Rytas“ turi Eimantą Bendžių. Kitos Eurolygos komandos turi aukštų snaiperių, kurie gali išplėsti puolimą.

Vaidai, „Žalgiris“ abejose šią savaitę pralaimėtose rungtynėse stiprokai nusileido varžovams kovoje dėl atšokusių kamuolių. Kodėl?

– Čia agresijos stoka. Kai kurie žaidėjai dar gyvena praėjusio sezono nuotaikomis. Turbūt galvoja, kad jei atvažiavo „Neptūnas“, tai čia sutraiškys jį. O kai silpnesnė komanda pagauna ritmą, paskui ją labai sunku sustabdyti. Š. Jasikevičiaus šiemet laukia labai labai sunkus darbas.

To darbo Šaras ėmėsi iškart po nesėkmės ir tris valandas rūbinėje moralizavo bei mokė savo auklėtinius – kas yra „Žalgiris“, kokia yra jo istorija ir kt.. Virginijau, ar tai – ne per drastiški veiksmai, turint omenyje, kad sezonas tik prasidėjo?

– Kiekvienas turi savo taktiką, bet, aišku, kitaip gal komandos ir nepažadinsi.

Jei būtų pergalė minimaliu skirtumu, gal būtų kita kalba. Negirdėjau, ką jis ten kalbėjo, bet savoje aikštelėje tai – tikrai skaudus pralaimėjimas. Treneris kažko turėjo imtis.

Vaidai, ar sutinki, kad Š. Jasikevičiui reikėjo imtis tokių priemonių, nes pats pralaimėjimas gal ir ne toks svarbus, bet kai kurių žaidėjų požiūris – keliantis didelį nerimą?

– Taip, reikėjo. Šaras moka tai daryti. Žinome, kaip praėjusiame sezone „Žalgiris“ radikaliai pasikeisdavo į gerąją pusę po ilgosios pertraukos, kai Š. Jasikevičius paimdavo rimbą ar beržinės košės duodavo per pertrauką.

Bene daugiausia kritikos strėlių skrieja į naujoką Thomą Walkupą, kuris LKL prametė visus 9 tritaškius, o Eurolygos starte apskritai liko be taškų ir su -2 naudingumo balais. Radikalesni krepšinio gerbėjai jau netgi ragina atsisakyti Thomo paslaugų, kaip kada pernai buvo pasielgta su Dee Bostu. Ar realus toks scenarijus, Vaidai?

– Realus. Nors Šaras kol kas užstoja, gina savo žaidėją, bet krinta į akis, kad jis ir „Žalgirio“ sistemos dar nežino. Kai yra atlikinėjamas derinys, jis nubėga ne ten ar pamiršta, kur jam reikia atsidurti. Susidaro įspūdis, kad jis – psichologiškai silpnokas, nepersilaužia. Jis perėjo į daug aukštesnį lygį – iš Vokietijos čempionato į Eurolygą. Nors Kevinas Pangosas pirmą sezoną irgi atrodė toks išsigandęs, išbalęs.

Th. Walkupas išvis kol kas atrodo miręs. Neaišku, ar prisikels iš tų numirusių. Atrodo labai sutrikęs ir išsigandęs. Taip, kad „Žalgiriui“ gali kilti problemų.

Būna sąmoningų žaidėjų, kurie nepataikydami samdosi asmeninį trenerį. Gal galėtų ir V. Sirvydį pasisamdyti Th. Walkupas. Išmoktų tada mesti tuos tritaškius (juokiasi). Potencialo jis turi, gali įmesti, prasiveržti, yra pakankamai greitas, bet kol kas tiesiog savęs neranda.

Virginijau, ar sekate savo sūnaus žaidimą „Ryto“ klube? Ir ar džiaugiatės tuo, ką jis sezono pradžioje išdarinėja?

– Aišku, kad seku. Labai įdomu. Analizuoju klaidas, pasikalbame apie viską. Tikrai džiugu, kad auga, bręsta kaip žaidėjas. Labai svarbu, kad jis gauna daug minučių. Ir pats tobulėja, ir klubui padeda.

Vaidai, kokį įspūdį tau palieka Deividas, kurį Dainius Adomaitis pradėjo netgi įtraukti į savo starto penketą?

– Aš buvau apstulbęs, kaip jis drąsiai žaidė Kazanėje. Jis yra supersnaiperis. Ypač gerai veržiasi į kairiąją pusę. gal šiek tiek trūksta geresnės gynybos, staigumo, pirmojo žingsnio. Reikia šiek tiek raumenų prisiauginti.

Virginijau, ar visgi tobulas jau yra Deividas Sirvydis?

– Ne, daug čia visko paminėjote, ir tai reiškia, kad netobulas (šypsosi). Reikia ir to, ir ano. Laukia sunkus ir ilgas darbas. Jei jau turėtų viską, žaistų kur nors kitur. Sąlygos „Ryte“ geros ir jis yra labai patenkintas. Deividas smarkiai susikoncentravęs į darbą, užtat praleidžia daug pamokų. Tai šiokia tokia negerovė. Bet apskritai jo koncentracija – maksimali, nežmoniška.

Po dviejų savaičių Pasvalio „Pieno žvaigždės“ namuose žais su „Rytu“. Jei rezultatas bus apylygis, o D. Sirvydis mes lemiamą tritaškį, už kurią baigtį sirgsite?

– Provokacija (šypsosi). Aš dirbu „Pieno žvaigždėse“, sergu už savo komandą ir darau viską, kad ji laimėtų. Darome kiekvieno žaidėjo atskirą analizę, aptariame stipriąsias ir silpnąsias pusės.

Virginijau, pats buvote puikus snaiperis, tačiau jūsų metimo technika – visiškai kitokia nei sūnaus, kuris yra kairiarankis. Kaip taip atsitiko ir kokius dar savo ir sūnaus žaidimo skirtumus įžvelgiate?

– Jis nėra tikras kairiarankis, tiktai meta kaire ranka. Valgo ir rašo dešine. Jis – netipinis kairiarankis. Nežinau, kodėl čia taip atsitiko ir kaip jis išaugo toks (šypsosi). O kiti mūsų skirtumai – ūgis, jis daug techniškesnis nei aš, nes visai kita krepšinio mokykla. Iš tikrųjų nėra ką lyginti.



Visą straipsnį skaitykite čia

alt


















Gediminas Inčiūra | DELFI.lt ir Krepsinis.lt





Reklama



Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklaminis skydelis

Reklama