Karališkas spektaklis: pajėgiausių šalies krepšinio komandų kautynės – su masinančiais šou elementais



2013-aisiais Lietuvos krepšinio lygos (LKL) valdymą iš Šarūno Kliokio perėmęs Remigijus Milašius iki tol nebuvo ėjęs jokių aukštesnių pareigų krepšinio pasaulyje, tačiau tapęs stipriausio šalies čempionato vadovu šeimininkauti ėmėsi pernelyg nedelsdamas.



Jau pirmaisiais metais sugriežtinęs ekipų licencijavimo tvarką, grąžinęs prizinį fondą ir nustatęs aiškius reikalavimus lygos klubams ir jų infrastruktūrai, IDW įmonių grupės generalinis direktorius ir, žurnalo „Top“ duomenimis, 219-as turtingiausias Lietuvos žmogus ėmėsi dar vieno ambicingo projekto.

Perėmė iš federacijos

Prieš trejus metus LKL vadovai paskelbė apie grandiozinio renginio atsiradimą – iki tol Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) organizuoto taurės turnyro ir „LKL žvaigždžių dienos“ junginį, pakrikštytą „Karaliaus Mindaugo taurės“ (KMT) vardu.

Nors per renginio pristatymą vieninteliu Lietuvos karaliumi persirengusį aktorių Rimantą Bagdzevičių daugelis krepšinio pasaulio žmonių sutiko kreivomis šypsenomis, o sirgaliai apgailestavo dėl liepto galą priėjusių ir neberengiamų lygos žvaigždžių rungtynių, pirmajam KMT turnyrui praėjus abejojančių jo sėkme neliko – pompastiškas renginys, kuriame buvo skoningai sujungti krepšinio ir šou elementai, ne tik pritraukė daugybę žiūrovų į areną ar prie ekranų, bet ir buvo pripažintas geriausiu 2016 m. Lietuvos sporto renginiu.

Šiemet KMT organizuojamas jau ketvirtą kartą, o keturios pajėgiausios šalies krepšinio komandos vasario 16 ir 17 d. sugrįš ten, kur šiam turnyrui buvo duotas startas prieš trejus metus – į Vilniaus „Siemens“ areną.

„Su Arvydu Saboniu ir Mindaugu Špoku (LKF vadovais – IQ past.) susėdome diskutuoti, kuriuo keliu turime eiti. Nutarėme, kad bandysime taurės varžybas organizuoti patys, o LKF palikti moterų ir vaikų turnyrus. Skyrėme 100 tūkst. eurų prizinį fondą, apmąstėme organizacinius klausimus ir nusprendėme, kad sukomponuosime sportinę ir meninę dalis. Manau, kad pavyko nebloga šventė – ji išėjo į naudą ir federacijai, ir mums“, – renginio ištakas prisiminė R. Milašius.



Prabanga ir šventės atributai

KMT turnyrą surengę LKL vadovai bene pirmieji šalyje sporto renginyje pasiūlė žaismingų elementų. Krepšinio, istorijos ir šou elementai pynėsi ir per renginio pristatymą, ir prieš rungtynes, ant parketo žengiant pagrindiniams renginio herojams – žaidėjams.

Taip per pirmąjį turnyrą 2016-aisiais Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai buvo perrengti vienuoliais, o kitais metais laikinojoje sostinėje „Žalgirio“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ vyrai kartu su KMT trofėjumi išniro iš po milžiniško audeklo, ant kurio buvo rodomos ne tik krepšinio, bet ir Lietuvos istorijos akimirkos.



Vis naujų staigmenų paruošiantys turnyro organizatoriai pirmieji Lietuvoje sugalvojo panaudoti ir užsienyje jau paplitusią praktiką per rungtynes apšviesti tik pačią aikštelę. Šis ir kiti elementai KMT suteikia ypatingų prieskonių. R. Milašius patvirtina – turnyro sumanytojai išties siekė prestižiškumo ir prabangos elemento, o tam įsivardijo ir aiškias priežastis: „Stengiamės, kad turnyras atrodytų prabangiai – taip atsiranda rėmėjų susidomėjimas, smalsu ir žiūrovams.“

Šiemet pirmą sykį KMT rungtynės vyks ir Vasario 16-ąją, o į tai bus atsižvelgta – LKL prezidentas žadėjo, kad programoje netrūks akcentų, susijusių su valstybės nepriklausomybės atkūrimo diena. Atrodo, kad toks renginys tapo įdomesnis ir pačioms komandoms. LKF taurės laikotarpiu „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ vienu metu net buvo atsisakę dalyvauti menkaverčiu laikytame turnyre, o KMT atžvilgiu toks sprendimas vargu ar būtų suprastas.

Vietą lemia finansai

Tiesa, daugelis tikėjosi, kad Vilnių, Kauną ir Klaipėdą jau aplankęs renginys šiemet atvyks į vieną kurį mažesnių miestų – Šiaulius arba Panevėžį. Vis dėlto LKL vadovai priėmė finansiniais skaičiavimais paremtą sprendimą – vos kiek daugiau nei 5 tūkst. vietų turinčias arenas pasistatę miestai negali garantuoti renginio atsiperkamumo, o tai KMT organizatoriai patyrė jau pernai uostamiestyje.

„Miestuose, kurių arenose telpa vos po 5 tūkst. žmonių, uždirbti negalime – geriausiu atveju išeiname „ant nulio“, – tikino R. Milašius. – Pernai mūsų situaciją dar apsunkino tai, kad šeimininkai – „Neptūno“ komanda – nepateko į finalo ketvertą, todėl per pusfinalius arenoje beveik neturėjome žiūrovų. Tai – viena rizikų rengiant turnyrą mažesniame mieste.“



Vis dėlto galimybės ateityje užsukti ir į Šiaulius ar Panevėžį LKL prezidentas neatmeta – po savivaldybių tarybų rinkimų vyks kalbėtis su šių miestų vadovais ir bandys išsiaiškinti, ar jos sutiktų paremti KMT turnyrą, nenuskriausdamos ir taip miestų gausiai finansuojamų vietos komandų. R. Milašius svarsto ir apie apsidraudimo taisyklę – iš šeimininkų komandos „neatimamą“ kelialapį į finalo ketvertą, kad būtų išvengta pernykštės situacijos.

Formatas vis dar gryninamas

Ketvirtus metus organizuojamas turnyras kaskart skyrėsi nuo pirmtako. Ne išimtis ir šie metai – be pailgintų pirmųjų KMT etapų, į kuriuos pirmą sykį buvo įtraukti ir Nacionalinės krepšinio lygos klubai, šventės organizatoriai atsisakė ir prieš tai rengto dėjimų konkurso.

Greta krepšinio rungtynių paliko vienintelį sportinį šou elementą – geriausių tritaškininkų varžytuves.

Dažnai pajuokų objektu dėl padriko organizavimo arba dalyvių nepasiruošimo tapdavęs dėjimų konkursas retai prisišaukdavo ryškiausias ir įspūdingiausius epizodus galinčias užfiksuoti LKL žvaigždes. Bent jau stipriausi klubai į jas būdavo linkę siųsti atsarginius krepšininkus.

Tad „Žvaigždžių dienos“ ir taurės turnyro mišiniu turėjęs tapti KMT renginys vis labiau slenkasi pastarojo pusėn. LKL prezidentas tai aiškina paprastai – tiek žiūrovams, tiek transliuoti renginį apsiimančioms televizijoms svarbiausia jame yra krepšinis ir kova dėl prestižinio trofėjaus.

Ar kas nors įkąs favoritams?

Sirgalių susidomėjimo tokie turnyrai sulaukia ir dėl staigmenų tikimybės. LKL ar kituose čempionatuose nugalėtojus lemia ilgi reguliarieji sezonai ir kiek trumpesnės, bet ne per vienas rungtynes išsprendžiamos atkrintamųjų varžybų serijos, o KMT lemtingomis gali tapti vienintelės rungtynės. Na, bent jau finalo ketverte – po pernykščio „Neptūno“ kluptelėjimo prieš Alytaus „Dzūkiją“ turnyro organizatoriai tokių „nenaudingų“ staigmenų siekia išvengti visuose etapuose iki pusfinalio rengdami komandų akistatas, susidedančias iš dvejų rungtynių.

Vis dėlto akis į akį susigrūmus keturioms stipriausioms komandoms viską gali nulemti smulkiausios detalės. Tai prieš trejus metus vykusiame inauguraciniame turnyre patyrė ir favoritas „Žalgiris“, kai kiek netikėtai turėjo pripažinti namie žaidžiančio „Lietuvos ryto“ pranašumą.

Nors šiemet Kauno klubas laikomas itin aiškiu favoritu KMT turnyre triumfuoti trečią kartą iš eilės, LKL galva neskuba laurų kabinti Europą pernai stebinusiems Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniams.
 
„Apie „Žalgirio“ favorito statusą pakalbėsime po finalo, – šypsojosi R. Milašius. – Žinoma, ši komanda aiškiai stipresnė už kitas, bet pasitaiko įvairių dienų. Kauniečiai šiemet jau dukart nusileido „Neptūnui“, vos išsigelbėjo prieš Panevėžio „Lietkabelį“, o ir „Rytas“, mano akimis, pamažu ima susižaisti. Manau, kad visų keturių stipriausių komandų šansai laimėti taurę – vienodi.“

Lemiamos KMT kovos bus žaidžiamos jau šį savaitgalį – šeštadienį pusfinaliuose grumsis „Ryto“ ir „Neptūno“ bei „Žalgirio“ ir „Lietkabelio“ klubai, o sekmadienį bus sužaisti ir finalai.
















Marius Milašius | Žurnalas IQ | Alfa.lt



Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama