Reklaminis skydelis

Kokius menkai panaudotus kozirius ketvirtfinalyje išsitrauks Šaras?



Šešios pergalės iš eilės, smarkiai išaugę statistiniai rodikliai ir su trenksmu pasiektas Eurolygos ketvirtfinalis. Skamba gražiai, bet norint prie šių įrašų pridėti dar ir sėkmingą pasirodymą atkrintamosiose, Kauno „Žalgiriui“ nepakaks demonstruoti tokį žaidimą, kokiu kauniečiai pasižymėjo iki šiol.



Stambulo „Fenerbahče“ vyrus ketvirtfinalio serijoje sutiksiantys žalgiriečiai šiame sezone dusyk jau pasimokė, ką reiškia iki smulkmenų nugludinta Željko Obradovičiaus sistema. Nors savoje tvirtovėje antrajame kėlinyje kauniečiai vienu metu turėjo net 16 taškų pranašumą, aukštesnę pavarą po ilgosios pertraukos įjungę svečiai akimirksniu ją panaikino ir Šarūnui Jasikevičiui po mačo teliko pripažinti – žaista prieš pajėgiausią turnyro komandą.

Tad tam, kad toks scenarijus nepasikartotų ir Eurolygos ketvirtfinalyje, „Žalgiriui“ vien solidaus žaidimo nepakaks – reikės dar ir sėkmės bei rezervų, kuriuos kauniečiai nuslėpė per ankstesnius sezono etapus.

Kokius dar nepanaudotus arba primirštus ginklus iš rankovės Eurolygos ketvirtfinalyje gali išsitraukti Š. Jasikevičius?



Į šešėlį nustumtas įžaidėjas

Iki čiurnos traumos, kurią patyrė gruodžio pradžioje, Kevingą Pangosą „Žalgiryje“ pakeitęs Nate‘as Woltersas buvo vienas geriausių taškų rinkėjų ne tik savo komandoje, bet ir visoje Eurolygoje.

Vos sykį vienženklį taškų skaičių pelnęs įžaidėjas per pirmuosius 11 mačų pelnė net po 14,3 taško, o rezultatyviausias žalgirietis Brandonas Daviesas jį lenkė vos tašku (15,4). Vis dėlto tris savaites pabuvęs atskirai nuo komandos N. Woltersas grįžo visiškai kitoks.

Per likusias 13 sužaistų rungtynių amerikiečio rezultatyvumas krito iki 8 taškų, o dar drastiškiau sumenko jo indėlis kitose statistikos kategorijose: rezultatyvių perdavimų vidurkis krito nuo 5,6 iki 2,7, dvitaškių pataikymas nuo 58 proc. iki 50, tritaškių – nuo 33,3 proc. iki 29,7, o naudingumo balų – nuo 15,5 iki 7,6.



Įdomu tai, kad kritus N. Wolterso statistikai, sumažėjo ir jo nauda komandos rezultatams, nors apskritai jie reguliariojo sezono pabaigoje krypo į teigiamą pusę. Pavyzdžiui, per pirmų 11-os sezono rungtynių atkarpą „Žalgiris“ su N. Woltersu aikštėje net aštuoneriose rungtynėse pranoko varžovus, nors apskritai buvo iškovotos vos penkios pergalės.

Savo ruožtu antroje sezono stadijoje su traumų kamuojamu N. Woltersu „Žalgiris“ „į pliusą“ išėjo penkeriose rungtynėse iš 13, nors pergalių buvo pasiekta daugiau – 6.

Pasikeitė ir kauniečių žaidimo efektyvumas. Jei pirmoje sezono stadijoje N. Woltersui esant aikštėje žalgiriečių puolimo reitingas siekė 100,2 taško per 100 atakų, tai antroje – jau tik 88,7 taško.

Akivaizdu, kad gerą formą įgijus Leo Westermannui ir į įžaidėjo poziciją pasislinkus Thomasui Walkupui, N. Wolterso vaidmuo „Žalgiryje“ jau nebus pirmo ryškumo, tačiau amerikietis dar sezono pradžioje pademonstravo galįs būti itin efektyvus puolime. Jeigu Š. Jasikevičius sugebės išnaudoti šį krepšininką bent trumpomis atkarpomis, tai gali tapti puikiu kauniečių ginklu greta tradicinių puolimo lyderių.

Ritmą praradęs Antanas

Dar vienu menkai panaudojamu ginklu lemiamoje pergalių serijoje buvo Antanas Kavaliauskas, puikiai pradėjęs sezoną, bet vėliau pristabdytas traumų.

Pirmoje sezono dalyje A. Kavaliauskas buvo tapęs vienu patikimiausių „Žalgirio“ taškų rinkėjų – pradėjęs savo puikią seriją Podgoricoje, vėliau vilnietis per šešerias rungtynes rinko vidutiniškai po 10,2 taško ir nusileido tik jau minėtiems N. Woltersui ir B. Daviesui.

Maža to, Šaras sugebėjo ne tik „centru“, bet ir sunkiuoju krašto puolėju ėmusį žaisti krepšininką panaudoti trumpomis, bet itin efektyviomis atkarpomis – veteranas dviženklį skaičių taškų rinkdavo žaisdamas vos po 14,2 min.

Visgi patyręs iš pradžių pilvo, o vėliau ir dubens traumą A. Kavaliauskas pasislinko į šešėlį, iš kurio jam pavyko išsivaduoti tik pačioje reguliariojo sezono pabaigoje. Nuo gruodžio pradžios vos aštuoneriose rungtynėse žaidęs „centras“ rinko vos po 2,3 taško, kol iššovė Madride – paskutinėse reguliariojo sezono rungtynėse A. Kavaliauskas nubaudė „Real“ klubą 10 pelnytų taškų ir buvo esminis faktorius „Žalgiriui“ kraunantis pranašumą antrajame kėlinyje.

Nors žaidė nedaug, aukštaūgis sugebėjo pademonstruoti, koks naudingas kauniečių rezultatams jis gali būti. Per visą reguliarųjį sezoną su A. Kavaliausku aikštėje „Žalgiris“ susikrovė 36 taškų pranašumą, nors veteranas ant parketo praleido vos daugiau nei du šimtus minučių. Be jo „Žalgiris“ žaidė net 1002 min. ir per visą šį laiką nesugebėjo pranokti savo oponentų – įmestų ir praleistų taškų santykis buvo lygus nuliui.

Tad ketvirtfinalyje prieš „Fenerbahče“, kurioje bent jau pirmosiose dvejose rungtynėse nežais aukštaūgis Joffrey Lauvergne‘as, A. Kavaliauskas gali tapti vienu esminių faktorių renkant taškus iš baudos aikštelės ir varginant Janą Vesely. Nors lietuvis veikiausiai ir toliau sulauks tik keliolikos minučių, išnaudodamas jas produktyviai gali „Žalgiriui“ suteikti panašų postūmį, kokį jis davė ir Ispanijos sostinėje vykusiame lemiamame mače.

Primirštas kapitonas

Nors Š. Jasikevičius Paulių Jankūną į Stambulą išsivežė ne tik dėl jo galimo indėlio aikštelėje, bet ir kapitoniškų lyderio savybių, veteranas vis dar gali būti naudingas ir aikštėje.

Vos 17 rungtynių reguliariajame sezone sužaidęs puolėjas nerungtyniavo dar nuo vasario 28-osios, o „Žalgiris“ pergales rinkosi ir be jo – kapitoną puikiai pavadavo tiek Aaronas White‘as, tiek Deonas Thompsonas.

Vis dėlto praėjusiame sezone į antrąjį simbolinį Eurolygos penketą išrinktas P. Jankūnas būdamas sveikas ir šiemet sugebėjo pademonstruoti, ką jo žaidimas gali reikšti komandai – į „Anadolu Efes“ krepšį jis suvertė 11 taškų, „AX Armani Exchange“ – 14, o „Real“ – net 18.

Vargu ar Šaras ryšis kapitoną mesti į aikštę jau Stambule, tačiau, jeigu serija prasitęstų iki ketvirtųjų ar net penktųjų rungtynių, P. Jankūnui gali pakakti laiko atsigauti ir įsivažiuoti į sportinį ritmą.

Kas čia žino, galbūt būtent Pauliaus metimai iš vidutinės distancijos ir žaidimas nugara į krepšį taps „Žalgirio“ ginklu prieš sutankintą ir nuolat dengiamaisiais besikeičiančią „Fenerbahče“ gynybą.

Dar daugiau tritaškių?

Viena „Žalgirio“ sėkmės paslapčių reguliariojo sezono finiše tapo pagausėjęs tolimų metimų skaičius. Iki tol ne tik buvę rečiausiai iš už tritaškio linijos metančia komanda, bet ir nuo artimiausių varžovų atsilikę bent penkiais išmestais ir bent vienu pataikytu metimu, po to žalgiriečiai gerokai pagerino savo rodiklius – per vieną pergalingą mačą sezono finiše ėmė pataikyti po 9,3 tritaškio ir pagal per visą sezoną pataikytus metimus net spėjo aplenkti Atėnų „Panathinaikos“ klubą.



Visgi ketvirtfinalyje „Žalgiris“ gali žengti dar žingsnį toliau. Solidžiai kamuolį skirstantys kauniečiai nuolatos randa laisvus metimus galinčius išmesti žaidėjus, tad 21,8 išmesto tolimo metimo vidurkis, kurį „Žalgiris“ pasiekė per pastarųjų šešerių reguliariojo sezono rungtynių seriją, gali išaugti dar labiau.

Tai, kad šis vidurkis vis dar yra gan žemas, iliustruoja statistikos palyginimas su kitų komandų demonstruojamais skaičiais. Per visą reguliarųjį sezoną vos šešios Eurolygos komandos mesdavo po mažiau nei 21,8 metimo, o net penki klubai – „Chimki“, „Real“, „AX Armani Exchange“, Las Palmaso „Gran Canaria“ ir „Maccabi“ – atakuodavo po daugiau nei 25,7 karto. „Žalgiris“ šioje kategorijoje net ir paskutinės atkarpos liko paskutinis – kauniečiai per visą sezoną išmetė vid. po 16,5 metimo ir bendru tritaškių skaičiumi net 90-čia metimų atsiliko nuo priešpaskutinėje vietoje likusios „Panathinaikos“.

Tiesa, „Fenerbahče“ nėra tas oponentas, prieš kurį tritaškius išmesti būtų lengva. Stambulo ekipa reguliariajame sezone buvo viena mažiausiai tolimų metimų praleidžiančių komandų, o su tuo savo kailiu susidūrė ir „Žalgiris“, per du mačus iššovęs vos 24 kartus. Kauniečius gelbėjo bent tai, kad pataikymas iš tolimos distancijos buvo pakilus – 50 proc. (12/24).

Kurie „Žalgirio“ „x faktoriai“ suveiks prieš geriausią reguliariojo sezono komandą, galėsime išvysti jau šiandien. Kauno ir Stambulo ekipų akistata pastarųjų tvirtovėje prasidės 20.45 val.


















Marius Milašius | Alfa.lt



Reklama



Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama

Reklaminis skydelis