Paieška


Apsilankyk!



Reklama

G. Regina: „J. Valančiūnas vėl gali būti greitas ir mobilus“



Jonas Valančiūnas ir vėl gali tapti greitu bei mobiliu žaidėju, kokiu jis buvo prieš persikeldamas rungtyniauti į NBA. Tuo neabejoja vidurio puolėjo treneris Gintautas Regina, palaikantis ryšį su JAV individualiose treniruotėse plušančiu krepšininku.

Rugpjūčio pradžioje prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų prisijungsiantis J.Valančiūnas šią vasarą kaip įprasta paskyrė darbui su „Raptors“ klubu.

Tačiau šį kartą treniruotės nuo ankstesnių skyrėsi kaip dangus ir naktis – Toronto klubas užsigeidė ir vėl matyti greitą ir mobilų J.Valančiūną, koks jis buvo dar žaisdamas moksleivių lygoje ir atstovaudamas Vilniaus „Lietuvos rytui“ Eurolygoje.

JAV 23-ejų metų 211 cm ūgio krepšininkas siekia atgauti greitį ir tapti pavojingesniu metiku iš vidutinio nuotolio. Tam jis dirbo su Jacku Sikma – vienu geriausiai atakavusių NBA vidurio puolėjų.

Vilniaus krepšinio mokykloje Joną išugdęs G.Regina neabejoja – puolėjas ir vėl gali tapti greitu ir žymiai pavojingesniu krepšininku.

„Jonas turi atitinkamą genetiką – jeigu jis buvo greitas, tai jo greitos raumenų skaidulos yra užslopintos, tad kryptingai dirbant jas įmanoma aktyvuoti ir tai yra moksliškai įrodyta.

Netgi nesumažinus ypatingai kūno masės, galima pakankamai pagreitėti. Gal keliais kilogramais kūno masė ir sumažės, bet galingumas išliks ir atsiras didesnis greitis“, – mano specialistas.

J.Valančiūnas jau nuo liepos mėnesio pradžios dirba JAV, kur sunkiai treniruojasi. Nenutiks taip, kad JAV specialistai jį nuvargins ir atvykęs į rinktinę Jonas kris į sportinės formos duobę?, – lrytas.lt paklausė Gintauto Reginos.

– Negaliu teigti, kad jis bus nuvarytas nuo kojų ar atvyks geros sportinės
formos. Aš manau, kad tas vasaros darbas yra kryptingas ir orientuotas ne į fizinį pasiruošimą, o tam tikrų konkrečių tikslų įvykdymą – taiklumo tobulinamą ar pan. Nemanau, kad tai turėtų atsiliepti jam.

„Raptors“ vis neapsisprendžia – pradžioje norėjo tvirto vidurio puolėjo, dabar nori, kad Jonas žaistų vos ne kaip sunkusis krašto puolėjas Kaip vertinate visus šiuos klubo norus?

– Man sunku vertinti, nes būti kritiku – sunkiausias dalykas. Jonas dar kai sportavo moskleivių lygoje buvo mobilus ir judrus žaidėjas. Toks pat jis buvo, kai žaidė „Lietuvos ryte“. Tuo metu Jonas balansavo tarp sunkiojo krašto ir vidurio puolėjo pozicijos – tuo labiau, kad būdamas moksleiviu jis turėjo neblogą metimą iš vidutinio nuotolio.

Manau, kad viską lemia aplinkybės, diktuojančios klubui daryti išvadas, kadangi tipiniai sunkūs vidurio puolėjai jiems šią dieną nepasiteisina. Krepšinis tampa dinamiškesnis ir likus kelioms sekundėms iki mačo pabaigos, kai tipiniam vidurio puolėjui reikia pasikeisti ginamaisiais su gynėju ir apsiginti prieš judrų, aktyvų ir technišką žaidėją, jis to nesugeba padaryti.

Tokiu atveju atsiranda problema ir klubas bando ją spręsti – išima žaidėją iš žaidimo arba mato, kad pas jį yra potencialo ir bando jį išnaudoti.

Matau, kad „Raptors“ ir sprendžia tą problemą – kaip racionaliau išnaudoti Joną, kad jis būtų naudingas ir svarbiais momentais ir kai reikia apsiginti, tai netaptų problema.

Ką apie tai mano pats Jonas?

– Kadangi teko su juo bendrauti, tai jis ir pats rodo norą būti greitesniu. Tai yra sveikintinas dalykas, kadangi Jonas iš tikrųjų per greitai ir per daug priaugo svorio.

Teko apie tai kalbėtis su juo ir aš tikrai sutinku, kad stumdytis su stipriais varžovais reikia galingumo ir atitinkamos kūno masės.

Kaip suderinti galingumą, išlaikyti kūno masę ir priversti kūną būti greitu, kad jame dominuotų greitosios raumenų skaidulos – tą manau klubas ir sprendžia. Tai yra, bando suaktyvinti greitąsias raumenų skaidulas.

Ar įmanoma Jonui ir vėl tapti tuo greitu, mobiliu žaidėju?

– Manau, kad įmanoma. Jonas turi atitinkamą genetiką – jeigu jis buvo greitas, tai jo greitos raumenų skaidulos yra užslopintos, tad kryptingai dirbant jas įmanoma aktyvuoti ir tai yra moksliškai įrodyta.

Netgi nesumažinus ypatingai kūno masės, galima pakankamai pagreitėti. Gal keliais kilogramais kūno masė ir sumažės, bet galingumas išliks ir atsiras didesnis greitis.

Joną treniravęs J.Sikma teigia, kad jam nereikia mokytis metimo technikos, jam tereikia tikėti savimi. Pritariate kad jis turi pakankamai gerą metimą, kad galėtų tapti pavojingesniu ir toliau nuo krepšio?

– Beabejo. Pagrindinis dalykas metime yra psichologija. Kas be ko yra technika ir metimo jutimas, bet labai svarbus faktorius – psichologija.

Jeigu žaidėjui treneris leidžia mesti ir skatina jį tai daryti, tai yra viena psichologinė pusė. Tada žaidėjas žino, kad prametęs kelis metimus gali mesti dar ir nebus pasodintas ant suolo. Kita pusė – kai treneris už kelis netaiklius metimus pasodina žaidėją ant suolo. Automatiškai po kurio laiko atsiranda nepasitikėjimas savimi ir nepilnavertiškumo kompleksas.

Ne išimtis ir Jonas, kiek jis bebūtų stiprus psicholigškai, vienas kitas pramestas metimas ir sėdėjimas ant suolo palieka savo pėdsaką.

Apskritai pritariate visoms NBA kalboms, kad tikri vidurio puolėjai nyksta ir reikia greičio, ar tai tik tėra trumpalaikė mada po finalinės serijos?

– Šios tendencijos turėtų išsilaikyti, nes tą parodė ne tik NBA, bet ir Eurolygos finalinis ketvertas. Mobilesni vidurio puolėjai, būdami kiek mažesni, bet greitesni turėjo pranašumą.

Tą lemia ir krepšinio taisyklės, kai trumpėja atakų laikas, nebėra laiko daryti ilgus derinius. Labai svarbiu faktoriumi tampa žaidimas du prieš du, todėl atsiranda greitų vidurio puolėjų faktorius. Puikiai pamename Šarūno Jasikevičiaus ir J.Valančiūno tandemą „Lietuvos ryte“. Buvo malonu žiūrėti į juos.

Tokių greitų vidurio puolėjų matome ir Europoje – jie nėra aukšti, bet dinamiški ir žaisti prieš juos – sunku.

Jie gynyboje yra mobilūs ir gynėjai gali drąsiai keistis su juo ginamaisiais, nes žino, kad vidurio puolėjas gerai dirba kojomis ir varžovų gynėjas neįgaus pranašumo.

alt








Mažvydas Laurinaitis | lrytas.lt







Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklama