Reklaminis skydelis

„Ryto“ naujokas – praeityje V. Romanovo akį patraukęs kroatas, neįsitvirtinęs aukščiausiame lygyje (VIDEO)



Vilniaus „Rytas“ pagaliau rado, kuo užlopyti bent vieną iš savo sudėties skylių. Pirmaisiais sezono mėnesiais neretai vos 7 ar 8 žaidėjų rotacija besiremiantį sostinės klubą oficialiai papildė Kroatijos rinktinės įžaidėjas Rokas Stipčevičius.



Krepšinio klajūnas per karjerą yra pakeitęs jau devynis klubus, o iš viso rungtyniavo trijose šalyse – Kroatijoje, Italijoje ir Turkijoje. Su trimis klubais – Zagrebo „Cibona“, Milano „Olimpia“ bei Sasario „Dinamo“ – 186 cm ūgio krepšininkas yra žaidęs ir Eurolygoje.

Vis tik dabar jau mažai kas pamena, jog praeityje R. Stipčevičius buvo rimtas kandidatas papildyti kitą Lietuvos komandą – Kauno „Žalgirį“. Dar 2010-ųjų vasarą, kai kroatui tebuvo 24-eri, jo gimtinės ir Lietuvos žiniasklaidoje pasklido gandai apie rimtą Vladimiro Romanovo valdyto „Žalgirio“ susidomėjimą juo kaip perspektyviu krepšininku.

Kaip prieš daugiau nei aštuonerius metus skelbė portalas Krepsinis.net, derybos buvo smarkiai pažengusios į priekį, o jas oficialiai patvirtino ir žaidėjo agentas. Vis dėlto kroatas į Kauną neatvyko.



„Žalgirio“ ir taip pat vietą Eurolygoje turėjusios „Cibonos“ kvietimus gavęs įžaidėjas pasirinko ne tokį pelningą, tačiau daug žaidimo laiko garantuojantį pastarosios pasiūlymą.

Nors Kroatijos sostinės ekipą tuo metu jau varstė gandai apie didelius įsiskolinimus, „Žalgirio“ situacija taip pat nebuvo pati geriausia – komandą vos prieš metus perėmus V. Romanovui, ką tik vykusioje LKL finalo serijoje ji išgyveno vieną didžiausių chaosų klubo istorijoje, kai svarbiausiu sezono metu buvo atleistas vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas, o vietoje jo komandai vadovauti ėmėsi žaidėjai Marcusas Brownas ir Dainius Šalenga.



Galiausiai, nesugebėję pasirašyti sutarties su talentingu kroatu, kauniečiai pasirinko visiškai kitokį variantą – į Lietuvą susigrąžino praeityje komandoje jau žaidusį bei skandalingais poelgiais pagarsėjusį DeJuaną Collinsą.

O R. Stipčevičiaus sprendimas pasirinkti „Ciboną“ baigėsi dviprasmiškai. Viena vertus, po daugiau nei 34 minutes rungtyniavęs gynėjas krovėsi patirtį pajėgiausiame Europos turnyre, kuriame sužaidė sėkmingiausią karjeros sezoną ir per susitikimą rinko po 10,3 taško bei 4,1 rezultatyvaus perdavimo, kita vertus, jau sezono pradžioje jo banko sąskaitos nepasiekdavo čekiai iš Zagrebo klubo – į didžiulę krizę patekusiai legendinei Kroatijos komandai tai buvo kol kas paskutinis sezonas Eurolygoje.

Nors R. Stipčevičius komandoje išsilaikė ilgiau nei iki sezono vidurio, išgelbėti ekipos jam nepavyko nei tarptautiniame, nei vietiniame fronte. „Cibona“ Eurolygos kovas baigė jau grupių etape, o Adrijos lygoje užfiksavo prasčiausią rezultatą komandos istorijoje – liko vos 12-oje vietoje.

Įdomu tai, kad Eurolygoje Kroatijos sostinės klubas varžėsi ir su tuometiniu Vilniaus „Lietuvos rytu“, o dvejose vilniečiams triuškinamai pralaimėtose rungtynėse (77:94 namie ir 62:90 išvykoje) R. Stipčevičius buvo vienas iš retų komandos šviesulių – rinko po 11 taškų ir 4 rezultatyvius perdavimus.

Vis dėlto perspektyvus, galimai daug metų Kroatijos rinktinės įžaidėjo pozicijoje žiojinčią skylę turėjęs užpildyti R. Stipčevičius, dar 2011-ųjų pavasarį persikėlęs į Italijos Varezės „Pallacanestro“ ekipą, taip ir netapo tuo, ko iš jo buvo tikėtasi.

Per beveik pusantro sezono pakėlęs savo vertę Varezėje, kroatas pakėlė sparnus į stipriausią Italijos komandą Milane. Su ja jis 2012 m. sudarė sutartį pagal formulę „1+1“, bet Europos madų sostinėje neišsilaikė nė iki vasario – Eurolygoje vos po 3,1 taško rinkęs gynėjas tapo nebereikalingas žvaigždžių perpildytai ekipai.



Tada prasidėjo kelerius metus trukusios R. Stipčevičiaus klajonės per klubus. Praeityje vienu savo šalies jaunimo rinktinių lyderių buvęs kroatas per mažiau nei dvejus metus spėjo pažaisti Pezaro „Scavolini“, Bursos „Tofaš“ ir Romos „Virtus“ ekipose, kol galiausiai apsistojo Sasaryje – jame įžaidėjas ir rungtyniavo iki praėjusios vasaros.

Būtent „Dinamo“ ekipoje, pastaraisiais metais rungtyniavusioje Italijos pirmenybėse ir FIBA Čempionų lygoje, R. Stipčevičius geriausiai atrado save. Prieš dvejus metus „Lega A“ čempionate jis rinko po 12,4 taško, o pernai priėmė daugiau žaidimo organizatoriaus funkcijas, pelnydamas po 8,3 taško bei atlikdamas po 4,5 rezultatyvaus perdavimo.

Būtent tai bus pagrindinė R. Stipčevičiaus žaidimo funkcija Vilniuje. Dėl traumų iš rikiuotės vis iškrentant Chrisui Krameriui, o Mindaugui Girdžiūnui nesugebant prisiimti žaidimą kuriančio įžaidėjo pareigų, „Rytą“ papildysiančiam kroatui neabejotinai jau nuo pat atvykimo į sostinę teks imtis pagrindinio žaidimo organizatoriaus vaidmens.

Vis dėlto kaip jam tai seksis daryti – atviras klausimas, mat R. Stipčevičiaus karjera byloja, jog šis žaidėjas nesugeba įsitvirtinti bent kiek aukštesniame lygyje. Puikiu pavyzdžiu gali tapti ir jo žaidimas pasaulio čempionato atrankos „languose“, kur be NBA ir Eurolygos krepšininkų likusioje komandoje 32-ejų gynėjui yra skiriamas vienas svarbiausių vaidmenų.



Deja, R. Stipčevičius Draženo Anzulovičiaus pasitikėjimo kol kas nepateisino. Per ketverias rungtynes, kuriose žaidė po 26 minutes, gynėjas rinko vos po 4,8 taško bei atliko po 1,5 rezultatyvaus perdavimo. Prasčiausias rungtynes jis sužaidė prieš Lietuvos rinktinę, kai Osijeke per 17 minučių nepelnė nė taško ir atliko vos vieną tikslų perdavimą.

Laikas parodys, ar „Ryto“ vadovų sprendimas buvo teisingas, tačiau komandai neabejotinai kuo skubiau reikėjo pastiprinimo. Eurolygoje ir rinktinėje savo vaidmens nerandantis R. Stipčevičius gal ir nėra aukščiausios klasės įžaidėjas, tačiau bent jau stabiliu, rotaciją papildančiu žmogumi Vilniuje jis gali tapti.





















Marius Milašius | Alfa.lt



Reklama



Reklama

Reklaminis skydelis

Reklama

Ieškome darbuotojų

Reklaminis skydelis

Reklama